Uolos

Uola – didelis vertikaliai kyšantis akmeninių uolienų kyšulys, paprastai su stačiais šlaitais. Neretai uolos turi smailias viršūnes. Uolų paviršius yra nuogas akmuo, nepadengtas dirvožemiu ar kitomis puriomis apnašomis. Gali būti daugiau ar mažiau apaugusios dumbliais, kerpėmis ar samanomis. Uolos būna antžeminės, povandeninės ar dalinai panirusios vandenyje. Povandeninių negiliai esančių uolų grupės paprastai vadinamos rifais. Kai kurios nedidelės uolinės salos stačiais aukštais krantais neretai irgi vadinamos uolomis. Antžeminės uolos gali būti toli nuo jūros ar vandenyno pakrantės. Jų daug kalnuotuose vietovėse ir vietovėse su smarkiai suirusių kalnų likučiais.

Uolos PERŽIŪRĖTI SKAIDRIŲ PATEIKTĮ ATSISIŲSTI VISKĄ

Kristiansund ( Norway)

Kristiansund  yra miestas ir savivaldybė vakarų Norvegijos pakrantės į Nordmøre rajone More og Romsdal apskrityje. Jis yra pagrindinis miestas aplinkiniam regionui. Administracinis centras savivaldybėje yra Kristiansund miestas. Kitos gyvenvietės aplinkui yra :Kvalvåg, Rensvik ir Nedre Frei kaimai.Kristiansundas yra didžiausia gyvenvietė savivaldybėje. Kristiansund susideda: Kirklandet, Inlandet, Gomalandet, Nordlandet, Frei salų.

Kristiansund PERŽIŪRĖTI SKAIDRIŲ PATEIKTĮ ATSISIŲSTI VISKĄ

Norge/Norway/Norvegija

Norvegija oficialiai Norvegijos karalystė šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos dalyje.  Norvegija sausumoje ribojasi su trimis valstybėmis: 1 619 km ilgio su Švedija, 727 km su Suomija ir 196 km su Rusija. Valstybės krantus skalauja Barentso jūra, Šiaurės jūra, Norvegų jūra. Norvegijos kraštovaizdžiui būdingos kalnų grandinės ir giliai į krašto gilumą įsirėžiantys fjordai. Sognės fjordas yra didžiausias ir ilgiausias fjordas Norvegijoje ir antrasis pagal ilgį pasaulyje (po Skorsbio fjordo).Norvegija yra labai kalnuota šalis. 26 kalnų viršūnės yra virš 2 300 metrų aukščio. Aukščiausia iš jų yra Galhiopigenas . Jos aukštis siekia 2 469 metrus. Galhiopigenas yra ne tik aukščiausia Norvegijos, bet ir Skandinavijos viršūnė, esanti Jutunheimeno kalnyne. 25 000 km. ilgio Atlanto vandenyno pakrantė (su salomis 80 000 km.) yra išraižyta giliu įlankų, kurios sūrų jūrų vandenį nuneša labai toli į šalies gilumą. Be fjordų ir salų pakrantės ilgis siekia 2 650 km.Norvegijai priklauso apie 150 000 salų, kurios sudaro ir salynus. Iš jų labiausiai žinomi salynai yra Lofotenas ir Vesterolenas. Pačioje šalyje gausu krioklių ir žuvingų upių. Didžiausias šalies ežeras yra Mjosa (362 km²). Ilgiausia Norvegijos upė yra Gloma. Jos baseinas užima 13 % valstybės ploto. Upė įteka į Šiaurės jūros Skagerako sąsiaurio Oslo fjordą ties Fredrikstadu. Labiausiai apgyvendinta Norvegijos sala yra Hinioja.Norvegijos karalystei, neskaitant pagrindinės Norvegijos dalies, taip pat priklauso ir kiti teritoriniai vienetai Atlanto bei Arkties vandenynuose. Tai yra Svalbardas, Lokių sala ir Jan Majenas. Norvegija taip pat administruoja Pietų vandenyno Buvės salą. Ji nėra Norvegijos karalystės dalis, bet yra priklausoma nuo Norvegijos ir yra skaitoma šalutine dalimi.Skandinavijos kalninai dalija šalies klimatą į vakarinėse pakrantėse dominuojanti humidinį ir rytuose dominuojantį kontinentinį klimatą. Norvegijos vakarų pakrantė, neskaitant savo padėties šiaurėje, pasižymi švelniu ir drėgnu klimatu. Tai lemia Šiaurės Atlanto srovė, kuri neša šilumą iš pietų. Dėl to pakrantės dažniausiai ištisus metus nėra padengtos ledu. Susikondensavęs jūros vanduo (krituliai) iškrenta vakarinėje kalnyno pusėje. Dėl to Bergenas yra vienas Europos miestų, kuriame iškrenta daugiausiai kritulių.

Norway PERŽIŪRĖTI SKAIDRIŲ PATEIKTĮ ATSISIŲSTI VISKĄ

Rumšiškės

Rumšiškės PERŽIŪRĖTI SKAIDRIŲ PATEIKTĮ ATSISIŲSTI VISKĄ

Birštonas

Tai – kurortinis miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje. Birštono savivaldybės ir parapijos centras. Tai balneologinis ir purvo terapijos kurortas, išgaunami mineraliniai vandenys „Vytautas“, „Versmė“, „Danutė“, „Vaidilutė“ ir kiti. Mieste stovi Birštono Šv. Antano Paduviečio pastatyta 1909m., stūkso Vytauto kalnas 85 m., Dainų kalnelis, dvi sanatorijos, žirgynas, olimpinis irklavimo centras. Didžiausia įmonė – „Birštono mineraliniai vandenys“. Mieste veikia Birštono gimnazija, viešoji biblioteka. Kairiajame Nemuno krante, Alksniakiemio šilo pakraštyje, įrengtas takas stalinizmo aukoms atminti.

Birštonas PERŽIŪRĖTI SKAIDRIŲ PATEIKTĮ ATSISIŲSTI VISKĄ

Kreta

Kretos sala PERŽIŪRĖTI SKAIDRIŲ PATEIKTĮ ATSISIŲSTI VISKĄ

Kreta – didžiausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūroje, taip pat yra arčiausiai Afrikos žemyno esanti Viduržemio jūros sala. Jos plotas – 8,336 km².Tai didžiausia Graikijos sala ir antra pagal dydį po Kipro rytinėje Viduržemio jūros dalyje.Sostinė-Heraklionas.Kretos periferijos teritorija suskirstyta į keturias prefektūras : Heraklionas (centre), Lasitis – rytuose, Retimnas ir Chanija – vakaruose.Kreta seniau buvo viena iš labiausiai atsilikusių, agrarinių Graikijos vietovių. Saloje pradėjus vystyti turizmą, ji labai atsigavo ir dabar Kreta yra viena iš populiariausių turistinių vietų Graikijoje.Sala skalaujama keturių jūrų – Egėjo Kretos, Libijos ir Jonijos yra trijų žemynų –Europos, Azijos ir Afrikos – prekybinių jūros kelių sankryžoje. Kretos plotas – 8 336 km², ilgis 260 km, krantų ilgis siekia 1 046 km. Didžiausias salos plotis – 60 km, tarp Diono ir Litinono iškyšulių, o siauriausia salos vieta, Jerapetros sąsmauka, siekia tik 12 km. Kretos reljefas kalnuotas, pakrantės su daugybe paplūdimių ir uolėtų įlankų. Jį sudaro 7 stambūs kalnų masyvai: Levka (Baltieji kalnai), Kentrosas, Psiloritas (Idos kalnai), Kulukunas, Asterusija, Lasitis (Dikto kalnai), ir Sitija. Aukščiausia Pachneso viršukalnė Baltuosiuose kalnuose siekia 2453 m. Kretos klimatas – įprastinis Viduržemio jūrai: vasaros karštos ir sausos, žiemos – švelnios ir lietingos.

Korčulos sala

Korčula – žaliausia, labiausiai nepriklausoma ir įdomiausia iš maždaug tūkstančio Kroatijos salų. Prieš 2000 metų ji buvo mėgstamiausia graikų atostogų vieta.Kadangi miestelis atlaikė ne vieną apgultį, galima nuspėti, kad Korčula – mini fortas, apsuptas gelsva akmenine siena. Už jos – daugybė lobių: ikonų ir architektūros šedevrų kiekvienoje siauroje gatvelėje.279 km salos bendruomenė gyvybinga – patys įsitikinsite, žiūrėdami laukinį Moreska šokį, šokamą vasaros savaitgaliais.Korčulos saloje gyveno ir žymus keliautojas bei tyrinėtojas Marco Polo. Jo namą dabar gali aplankyti ir turistai.Dvidešimto amžiaus nuotykių ieškotojas, karo didvyris, velionis Fitzroy McLeanas nusipirko namą po karo. Jis buvo vienintelis užsienietis tuometinėje Jugoslavijoje, kuriam davė leidimą įsigyti nekilnojamojo turto. Taip jam atsidėkojo už tai, kad jis kovėsi Tito partizanų gretose prieš vokiečius.

Korčula PERŽIŪRĖTI SKAIDRIŲ PATEIKTĮ ATSISIŲSTI VISKĄ

Marcipanų muziejus.Budapeštas.Vengrija.

Visi žino, kad marcipanas – tai saldumynas gaminamas iš cukraus, migdolų pastos ir kiaušinių baltymų. Šiuo skanėstu pagardinami konditerijos gaminiai arba, maišant jį su kitais priedais, gaminami įvairūs saldumynai. Įdomu, tai, kad marcipanas puikiai tinka lipdyti įvairioms skulptūroms. Tuo galima įsitikinti užsukus į marcipanų muziejų, kuris įsikūręs Budapešte, viešbučio „Hilton Budapešt“ patalpose.Nedidelėje ekspozicijos salėje galima išvysti net tik įspūdingus architektūros statinius iš marcipanų – Matiašo bažnyčią, Parlamento rūmus ar Žvejų bastioną, bet dėmesį prikausto natūralaus dydžio karalienės Sissy ar Snieguolės bei septynių visai ne nykštukiško dydžio nykštukų skulptūros.Muziejaus lankytojus stebina iš marcipanų masės nulipdyti filmų „Šrekas“, „Haris Poteris“, „101 dalmatinas“ personažai. Kai kuriems eksponatams buvo sunaudota net po keliolika kilogramų cukraus ir kitų priedų.Muziejuje galima susipažinti ir su visų grožybių autoriumi – Karoliu Szabo. Garbaus amžiaus senukas per savo gyvenimą sukūrė ne vieną saldųjį šedevrą, o paties K. Szabo gyvenimo istorija nemažiau įspūdinga už Marcipanų muziejaus eksponatus.K.Szabo vaikystėje gyveno taip skurdžiai, kad su vyresniu broliu teko dalyntis vienomis kelnėmis, tad į mokyklą berniukai eidavo pamainomis. Brolis buvo vyresnis ir lankė daugiau pamokų, o kadangi šeima nuolat kentė nepriteklių, vos keturiolikos metų sulaukęs K. Szabo įsidarbino vieno restorano virtuvėje padėjėju.Visas K. Szabo gyvenimas susijęs su saldžiomis virtuvės paslaptimis: laikui bėgant jis ėmėsi marcipanų gamybos verslo, kuris jam sukrovė nemažą kapitalą, deja, nors talentingasis konditeris buvo vedęs, vaikų nesusilaukė. Žmonai mirus, K. Szabo pardavė savo verslą, bet pasiliko teisę kada tik panorėjęs užsukti į Marcipanų muziejų ar šalia esančią kavinę-saldumynų parduotuvę ir būti kiek tinkamas. Simpatiškas žilagalvis senukas mielai bendrauja su turistais, o personalo teigimu, į muziejų jis užsuka kasdien, mat neturintis tikrų giminaičių K. Szabo čia jaučiasi kaip namuoseBeje, jei kartais lankantis Marcipanų muziejuje kiltų pagunda pasmaližiauti jo eksponatų, teks nusivilti, mat šie meno kūriniai specialiu būdu užkonservuoti ir dabar jau nevalgomi.

Marcipanų muziejus PERŽIŪRĖTI SKAIDRIŲ PATEIKTĮ ATSISIŲSTI VISKĄ

VII-asis Fortas.Kaunas

VII Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis Eiguliuose, Archyvo g. 61, šalia KMU klinikų. VII fortas — Kauno tvirtovės įtvirtinimas, pastatytas 1889 — 1902 m., tapo paskutiniu Kauno tvirtovės mūriniu fortu. Jis išsidėstė taip arti prie centrinių įtvirtinimų, kad faktiškai tapo jų dalimi. Pastatytas su nedideliais nukrypimais nuo tipinio projekto. Fortas nė karto nebuvo modernizuotas ir praktiškai yra pats silpniausias Kauno tvirtovės fortas.1915 m. fortą iš Rusijos imperijos kariuomenės perėmė kaizerinės vokiečių pajėgos. Fortas yra netaisyklingos keturkampės struktūros. Jo teritorijoje fosos ir flankai apsupti gynybinio griovio su kontreskarpine siena. Užnugario eskarpinės sienos nėra. Griovys flankuojamas iš dviejų kaponierių ir vieno puskaponierio. Forto viduje išsidėsčiusios kareivinės, kapitalinis traversas su poterna, keturi parako sandėliai, maisto sandėlis. Forto ypatybė – tai keturi pabūklams skirti kazematai, pastatyti po fosebrijos traversu. Forto pastatai buvo papildyti mediniais karininkų, kuopų vadų, žandarų namais ir sandėliu pabūklų platformoms saugoti. Buvo planuota atlikti forto modernizaciją analogiškai kaip Kauno tvirtovės I skyriaus fortuose.Mobilizacijos laikotarpiu, t. y., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, forte tebuvo pastatyti du betoniniai stebėjimo kazematai. 1919 m. forte įsikūrė Lietuvos kariuomenės Geležies tiekimo kuopa.Jos tikslas buvo surasti visos tvirtovės objektuose išlikusius ginklus, metalą, kitas medžiagas ir tiekti besikuriančios kariuomenės poreikiams. 1924 — 1940 m. forte buvo įsikūręs Lietuvos centrinis valstybės archyvas po to iškeltas į Pažaislį. Antrojo Pasaulinio karo pradžioje forte veikė koncentracijos stovykla, kurią vėliau perkėlė į nuošalesnį IX-fortą. VII forte masiškai buvo šaudomi taikūs gyventojai — daugiausia Kauno žydai.Čia buvo įvykdytos pirmosios organizuotos masinės žydų žudynės Lietuvoje.1941 m. liepos 4 d. čia sušaudyti 463 žydai, o liepos 6 d. dar 2514 žydų. Buvo karo belaisvių. Skirtingų šaltinių duomenimis forte aukų skaičius galėjo siekti 8 tūkstančius. Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti forto teritorijoje bei šalia jos. Buvo pastatytas nedidelis atminimo paminklas kairiajame forto kampe Sukilėlių — Archyvo g. sankirta. Palaikų buvimo bei žudynių įvykdymo vietos paliktos be priežiūros.Sovietmečiu forte buvo įsikūręs 29-asis pionierių batalionas 1940-1941 m., vėliau — Lietuvoje susprogdintus per karą tiltus remontavęs pionierių batalionas 1944 — 1957 m., pagaliau Pabaltijos karinės apygardos 29-asis Vojentorgas karo prekybos dalinys. Vojentorgo viešpatavimo metais fortui buvo padaryta daug žalos — apgadintas kareivinių fasadas, žemėmis ir šiukšlėmis užversti forto gynybiniai grioviai, demontuotos šaudmenų sandėlių durys, vartai, išardytos visos kareivinių krosnys, sugadinta drenažo sistema. Nežiūrint chaotiškai augančių medžių ir krūmų, išlikusių menkaverčių sovietmečio pastatų, aiškiai matyti išraiškingos nepažeisto reljefo formos. Gretimos teritorijos smarkiai urbanizuotos iš visų keturių pusių: privačių namų kvartalas, pramonės įmonės (prie vienos jų — aukštas kaminas), judri gatvė. Gynybinio griovio kontreskarpinė raudonų plytų siena palei Sukilėlių prospektą, pylimas palei kareivines ar sargybos bokštelis- neginčijami teritorijos kraštovaizdžio akcentai.2009 m. fortas buvo privatizuotas, jo valdytoju tapo VšĮ «Karo paveldo centras» — Lietuvos karo istorijos entuziastus vienijanti visuomeninė organizacija. Šiuo metu didžioji forto dalis tvarkoma: šalinami krūmai, tvarkomi statiniai, drenažas. Po kelių dešimtmečių skendėjimo vandenyje ir dumble tapo prieinami gorožos kaponieriai prie įvažiavimo į fortą. Kareivinės iš dalies restauruotos, jos kazematuose kuriasi ekspozicijos. Tęsiama forto restauracija. Svarų indėlį šiame etape įneša savanoriai entuziastai.2011m. birželio d. fortas atidarytas lankytojams.Fortas naudojamas kultūrinei, mokslinei, visuomeninei veiklai, teikiamos gido paslaugos. Parengtos kelios edukacinės programos tiek moksleiviams, tiek suaugusiems forto svečiams.

VII Fortas PERŽIŪRĖTI SKAIDRIŲ PATEIKTĮ ATSISIŲSTI VISKĄ

Lentvario dvaras ir parkas

Dvaras minimas nuo 1596 metų. XIX amžiuje Lentvario apylinkės priklausė grafams Tiškevičiams, kurie čia pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus, prie jų sodino didelį parką, įrengtą pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą: čia vyravo vietiniai ir užsienietiški medžiai (maumedžiai, pilkieji riešutmedžiai, sidabriniai ir Švedlerio klevai ir kt.). Nuo 1957 metų buvusiuose grafų rūmuose įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko dabar „AB Kilimai“ administracija. 2007 metais dvarą įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius.

Lentvario dvaras PERŽIŪRĖTI SKAIDRIŲ PATEIKTĮ ATSISIŲSTI VISKĄ