LIETUVOS PILYS,RŪMAI,DVARAI

ABROMIŠKIŲ DVARAS IR PARKAS

1

Abromiškių dvarą 1571 metais pastatė Abrahamas Poniatovskis.  XVII amžiuje dvaras priklausė Bychovcų giminei, o XVIII-XIX amžiuje jį valdė prancūzų kilmės grafai de Raesai. XIX amžiaus viduryje Kazimiera de Raes  1818-1893 metai ištekėjo už grafo Pranciškaus Pliaterio ir Abromiškės tapo šios giminės nuosavybe. Pliateriai dvarą valdė iki 1937 metų. Jie gerokai rekonstravo Raesų pastatytus medinius rūmus, pristatydami du triaukščius fligelius. XX amžiaus pirmoje pusėje, vykdant žemės reformas,dvaras buvo išparceliuotas.Išparceliuotuose sklypuose susikūrė 12 valstiečių ūkių. Dvarininkėms valdžia tepaliko 155 ha žemės, šalia esantį ežerą ir 8 ha parką su sodyba ir griūvančiais pastatais. Rūmai nyko. Vykstant kiemo parceliacijai 1922 metais 8,55 ha žemės įsigijo Augustinas Žilinskas. Iš dėdės sužinojęs, kad numatoma dvarą parduoti, tuometinis Lietuvos ministrų kabineto kanceliarijos pirmininkas Mykolas Žilinskas 1933 metais jį nusipirko. Jau būdamas emigracijoje ir tapęs garsiu meno kolekcionieriumi, jis dažnai prisimindavo, kaip šeimininkavimo Abromiškių dvare, kaip gražiausias savo gyvenimo akimirkas. Po daugelio metų grįžęs į Lietuvą M. Žilinskas skyrė pinigų rūmų ir parko sutvarkymui, bet nesulaukė, kol tai bus padaryta. Mat dėl teisinės painiavos liko neįvykdytas testamentas, pagal kurį Abromiškių dvarą jis paskyrė Lietuvos rašytojų sąjungai.1951 metais rūmuose buvo įsikūrusi Vievio ligoninė, o jai išsikėlus pastatą užėmė kitos įstaigos. 1977 metais Abromiškėse buvo atidaryta Lietuvos šiluminės elektrinės sanatorija-profilaktoriumas, 1980 metais Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos instituto Elektrėnų klinika. Nors ir gerokai apgriuvę, dvaro rūmai sulaukė šių dienų.Šiuo metu dvaro rūmai tušti ir gerokai nuniokoti.  Peizažinis Abromiškių dvaro parkas švelniai banguoto reljefo teritorijoje šalia to paties pavadinimo ežero buvo įkurtas XIX amžiaus pirmoje pusėje. Jį puošė trys tvenkiniai, bet gražiausias parko akcentas – Abromiškių ežeras.  Vėliau dvaras ėjo iš rankų į rankas… Dabar važiuojantys pro šalį mato apleistą teritoriją ir beveik sugriuvusius rūmus.

ADAKAVO DVARAS

images

Gamtos ir kultūros paminklų sąraše yra Adakavo parkas su dvaro ansambliu. Nuo centrinių dvaro rūmų į pietvakarius sugrupuoti ūkiniai pastatai. Šiaurėje – parkas su aštuoniais dvarą juosiančiais tvenkiniais. Pastatai sumaniai įkomponuoti į mišrų  peizažinį parką. Viena iš dvaro sudėtinių dalių yra XVIII amžiuje statyta bažnyčia ir jai priklausantys pastatai. Bažnyčia liaudiškos architektūros, pastatyta ant akmenų mūro pamatų, medinė, apkalta lentomis.  Šiuo metu dvaro rūmuose veikia Adakavo pensionatas..Parkas dabar gerokai apleistas, erdvinė struktūra apgadinta.

ADOMYNĖS DVARAS

adomynės

Apie 1821 – 1830 metais kaimelio ir dvaro pavadinimą į Jonavos pakeitė tuometinis dvaro šeimininkas Jonas Žurauskis, pastatęs iki šių dienų išlikusius dvaro rūmus. Pirmasis žinomas dvaro valdytojas šambelionas Adomas Pliateris buvo įklimpęs į skolas, tad 1809 metais įkeitė Aluotėlius Jonui Žurauskiui . Tačiau, nesugebėdamas grąžinti likusios skolos, 1817 metais teismo sprendimu dvarą prarado galutinai. Naujasis Aluotėlių šeimininkas  ne tik pavadino vietovę pagal savo vardą – Jonava, bet ir pastatė naujus iki šių dienų išlikusius dvaro rūmus bei praplėtė visą dvaro teritoriją.  Po Jono Žurauskio mirties dvaras atiteko jo giminaičiui, irgi Jonui Žurauskiui.  Sudėtingo plano dviaukštis Adomynės dvaras  gražus ir retas medinio klasicizmo pavyzdys,  pastatytas vietinių meistrų rankomis.  Kadaise dvaro sodybos kompleksui priklausė sodas su parku, upeliu ir tvenkiniu. Pati dvaro sodybos aplinka buvo formuojama nuo XVIII amžiaus.

ALANTOS DVARAS

alantos

Nuo 1598 metų priklausė Radviloms. Išlikę dvaro rūmai, klojimas, svirnas, kumetynas, ledainė, rūkykla. Rūmuose įsikūrusi biblioteka ir liaudies buities muziejus. Dvaras pastatytas 1853-1858 metais.Buvę dvaro savininkai Tadeušas Pomarneckis.

ANTAKALNIO DVARAS

antakalnio

Medinis šeimininkų namas, stovintis sklypo gilumoje, išsaugojo baroko bruožus: archajišką planą su mūrinėmis vidaus sienomis, kompaktišką tūrį, smailėjantį dvipakopį stogą. XIX amžiaus II ketvirtyje pastatyta mūrinė oficina, medinis namas prie gatvės, 8 dešimtmetyje – mūrinės oranžerijos. Sodyba ilgokai priklausė  karininkui Boleslovui Lastauskui, iš kurio ją 1899 metais nusipirko inžinierius Stanislovas Blaževičius, tais pačiais metais atnaujinęs pastatus. Senajam namui ir oficinai pristatyti puošnūs drožinėti prieangiai.

ANTALINOS DVARAS

antalinos

Dvarą supo didelės Šimonių ir Žalioji girios. Iki mūsų dienų tų girių išliko tik nedideli plotai. Iki Pirmojo pasaulinio karo Antalinos dvarą valdė Marijonas Darasevičius. Paskutinis dvaro savininkas nuo 1925 metų buvo iš JAV sugrįžęs Mykolas Linkevičius. 1948 metais Linkevičiai buvo ištremti į Sibirą. Vėliau jiems buvo leista sugrįžti ir apsigyventi viename iš dvaro kambarių. Mūsų dienomis dvaro sodyba gražinta M.Linkevičiaus dukrai, kuri nusprendė dvaro sodybą parduoti.Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1892 metais.

ANTANAVOS DVARAS IR PARKAS

antanavo-1

XIX amžiuje Antanave buvo dvaras, priklausęs Šabanevičiams. Pastatė dviejų aukštų mūrinius rūmus.  Šie statiniai sulaukė mūsų dienų. Šalia rūmų buvo pasodintas netaisyklingo geometrinio išplanavimo parkas su dviem nedideliais tvenkiniais.

ANTAŠAVOS DVARAS

antašavos-1

Dvaras minimas nuo 1595 metų, iki XVIII amžiaus  pabaigos vadintas Papyvesiu. 1792 metais dvaro savininkas Hiacintas Antašauskas .Buvę dvaro savininkai Chošnovskiai XVIII amžiuje, A. Pačiobutas 1779-1791 metais, I.Liutkevičius 1791-1792 metais, Antašauskai 1792-1888 metais, S.Šimonis 1888-1915 metais. Jį sudaro visas kompleksas – rūmai, svirnas, parkas ir klebonija. Naujieji savininkai įsigijo dvarą 2003 metais.

ANTAZAVĖS DVARAS

antazavės

XVI-XVII amžiuje didelius Šiaurės Rytų Lietuvos plotus valdė Lietuvos didikų Radvilų Biržų-Dubingių šaka. Su Svėdasų bei Užpalių žemėmis daugiau buvo susiję Kristupas ir Jonušas. Dabartinės Dusetų-Antazavės žemės priklausė Kristupui ir Jonušui Radviloms.1669 metais, mirus paskutiniam tos Radvilų šakos atstovui Boguslavui Radvilai, žemės atiteko vokiečių kilmės grafams Pliateriams. Jų proprosenelis buvo Livonijos ordino riteris Hereboldas, kuris vėliau tapo pramintas Pliateriu.Antazavės istorija neatskiriama nuo dvaro istorijos, kuri prasidėjo dar XVII amžiuje. Dusetų -Antazavės žemių savininkų grafų Emercijanos ir Jono Liudviko Pliaterių sūnus Liudvikas prie Zalvės ežero XVIII amžiaus viduryje pradėjo statydintis dvarą pagal L.Stuokos-Gucevičiaus projektą. Buvo pastatytas trijų aukštų baltas rūmų pastatas su Pliateriu herbu. Iš akmenų sumūrytas svirnas, pastatyti tvartai, arklidės. Zalvės ežero prieškalnėje pasodintas parkas 5 ha, kuris terasomis leidžiasi į ežerą. Įrengtas ovalo formos gėlynas, apjuostas plačiu taku, iškasti du tvenkiniai, pasodinti sodai sodai neišliko.Paskutinieji dvarininkai Elžbieta ir Nikolajus Voinarovskis 1941 metais buvo ištremti į Sibirą .

APYTALAUKIO DVARAS

Apytlaukio

Dvaro rūmai statyti XIX amžiaus viduryje. XIX amžiaus antroje pusėje aplink dvarą užveistas mišraus tipo parkas, priešais rūmus įrengtas dekoratyvinis baseinas, o į pietryčius nuo rūmų – tvenkiniai. Dabar Apytalaukio dvaro rūmuose įsikūręs Kėdainių pensionatas.

 ARIOGALOS (ČEKUVOS) DVARAS

ariogalos(čekuvos)

XVII amžiuje tai buvo tik nedidelis palivarkas įėjęs į Tautvilų – Blinstrubų valdas. XVIII amžiaus pabaigoje dvarą valdė Šemetų giminė, kuri jį išplėtė ir ekonomiškai sustiprino.1868 metais dvaro savininkė tapo Lidija Miler. Po jos mirties, 1902 metais dvarą su Daugėliškių ir Gaiželės palivarkais  žemes paveldėjo A. Mileris. Vienu iš dvaro valdytojų buvo Belazaras. XIX amžiuje dvaras priklausė Miuleriui, o vėliau Morkui.  Čėkuvos parkas pokario metais buvo sutvarkytas ir išplėstas. Dabar tai vietinės reikšmės saugomas parkas.  Dabartinis sodybos savininkas  Stasys Bružas. Šiuo metu tvarkoma teritorija.

ARNIONIŲ DVARAS

arnionių

Dvaras priklausė Narbutams, Radviloms, Šveikovskiams, Kostrovickiams. XIX amžiuje jame buvo 20 pastatų iš jų 8 mūriniai.

ASTRAVO DVARAS

astravo-4

Dvaras pastatytas 1841-1862 metais. Buvę dvaro savininkai Grafų Tiškevičių šeima. Astravo dvaras žinomas nuo 1617 metų. Jis priklausė Radvilų giminės Biržų-Dubingių atšakai, pirmasis savininkas buvo Kristupas Radvila Jaunasis. Išmirus Biržų Radviloms dvaras perėjo Nesvyžiaus Radvilų atšakai. 1794 metais Biržai, taip pat ir Astravo dvaras, buvo įkeisti Tiškevičiams. Pirmuoju dvaro valdytoju tapo Juozapas Ignotas Tiškevičius 1724-1815 metais. Iki 1820 metų, kai pradėti statyti pastatai pusiasalyje, dvaras turėjo tik ekonomines funkcijas. Jo sūnus Mykolas Juozapas Tiškevičius 1761-1839 metais tapo ir viso Biržų majorato valdytoju.Nuo 1862 metų II Biržų majorato valdytoju tapo archeologas ir keliautojas Mykolas Tiškevičius, vedęs Marija Radvilaitę 1830-1902 metais. 1865 metais Mykolui Tiškevičiui išvykus į Italiją, iki 1871 metų majoratą faktiškai valdė jo pusbrolis Eustachijus Tiškevičius 1814-1873 metais. 18 ha mišraus plano parkas, įkurtas 1851-1862 metais. Parke auga tik vietiniai augalai – eglės, liepos, pušys.Dabar rūmai restauruoti, prie įėjimo pastatytos betoninės dekoratyvinės liūtų skulptūros.

AŠTRIOSIOS KIRSNOS DVARAS IR PARKAS

aštriosios kiršnos

Aštriosios Kirsnos dvaras žinomas nuo 1576 metais. Jis yra priklausęs Masalskiams, Sapiegoms, Lukoševičiams, Karengoms bei Gavronskiams.  1850 metais dvarą įsigijo Zigmantas Gavronskis. XIX aamžiuje dvaro pastatų ansamblį čia sudarė dviaukščiai klasicistinio stiliaus rūmai, dvi oficinos, keturi ūkiniai pastatai, kalvė, malūnas, klojimas, lentpjūvė, sandėliai, sodininko namelis ir kai kurie kiti pastatai. 1910 metais dvarą įsigijo Krinskis, kuris neužilgo jį pardavė Balinskiui.  Šiuo metu dvaro sodyba yra privati nuosavybė. Parko plotas- 18,9 ha. Dvaro ir parko valdytojas- Naglis Narauskas .

AUKŠTADVARIO DVARO RŪMAI

aukštadvario

Išlikę dvaro rūmai, svirnas, tvartas, rūsys, sandėlis, 25 tvenkiniai. Dvaras pastatytas 1837 metais Buvę dvaro savininkai : Mieczyslaw Malewski, Bronislaw Malewski, Vladas Mongirdas 1914-1941 metais.Dvaras yra gerai prižiūrimas.

AUKŠTOSIOS FREDOS DVARAS

aukštosios fredos-3aukštosios fredos-2

XIX amžiaus pabaigoje Aukštosios Fredos dvaro sodyba nusavinta Kauno tvirtovės statybai. Centriniuose rūmuose ir kituose pastatuose įsikūrė tvirtovės komendantas ir kiti karininkai. Nuo 1915 metų iki 1920 metų dvare šeimininkavo vokiečių kariuomenė. 1920 metais Aukštojoje Fredoje buvo įkurta sodininkystės – daržininkystės mokykla, 1923 metais – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. 1992 metais Botanikos sodas vėl tapo atkurto Vytauto Didžiojo Universiteto dalimi. Dvaras pastatytas XVIII amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje.Buvę dvaro savininkai H.Šliagiras 1500 metai, Kauno miesto nuosavybė 1508-1799 metais, Juzefas Godlevskis 1799 metais. 1879-1888 metais nusavintas caro Kauno tvirtovės statybos reikalams, 1915-1920 metais šeimininkavo vokiečių kariuomenė.

ALANČIŲ DVARAS

alančių-1

Nuo XVI amžiuje viduryje Iki XIX amžiaus  dvaras pakeitė nemažai šeimininkų, kol pateko į garsios Rudaminų giminės rankas. Valdant šiai giminei ir susiformavo iki šių dienų išlikęs dvaro ansamblis. Į ansamblį įeina rūmai, oficina bei dar keli ūkiniai pastatai.Rūmai iškilo apie 1850 metus. Jie yra mūriniai, stačiakampio plano, dviaukščiai.  Dvarininkai praeityje buvo sukaupę rūmuose vertingą giminės archyvą bei biblioteką.1940 metais Rudaminos pasitraukė iš Lietuvos.Dabartinis savininkas šiuo metu rengia dvaro projektinę dokumentaciją. Planuojama dvarą pritaikyti teikti turizmo paslaugas. .Savininkas – kunigas Rimantas Gudelis.

AUSIENIŠKIŲ DVARAS

ausieniškių

Išlikę dvaro rūmai, oficina. Šalia parkas ir ežeras.  Dvaras pastatytas 1815 metais Buvę dvaro savininkai: Boleslovas Karčiauskas iki 1935metų, Felicija Stašienė 1935 – 2002 metais.

AVIŽIENIŲ DVARAS

Avižienių-1

Dvaras Leliūnų seniūnija netoli nuo kito – Jasonių dvaro, valdytas Pomarnackių, čia turėjusių 139 ha žemės. Dvaro savininkas – Tadeušas Pomarnackas.  Dvarą supo liepų alėja. Už alėjos buvo didelis sodas.  Vėliau dvarą valdė nuomininkas Randomanskis, persikėlęs į Vaikutėnų  dvarą. XIX amžiaus pabaigoje Avižienių dvarą už 18 tūkstančių aukso rublių nupirko iš Noliškio atsikėlę broliai Juozapas ir Liudvikas Žilėnai. Buvo  išlikęs ilgas, medinis su kolonomis gyvenamasis pastatas. Iki šiol išlikęs akmeninis tvartas, bravoras, kumetynas, altana, oficinos, dvi klėtys, ledainė.  Be tvartų dar iškilo akmeninis bravoras, kumetynas, alėjos fragmentai, kūdros.

BAGDONIŠKIO DVARAS

bagdoniškio-2

Tai  dar vienas Riomerių giminės lizdas . Bagdoniškio dvarą nusipirko Mykolas Juozapas Riomeris 1778 – 1853 metais, o prieš pat mirtį jį padovanojo savo septynerių metų vaikaičiui Mykolui Kazimierui, kuris nuo pusantrų metų, likęs našlaitis, kartu su sesute augo senelio šeimoje.  Nuosavybės teises  atgavo M. Riomerio palikuonės – trys dukros.

BAISIOGALOS DVARAS

baisiogalos-2

Išlikę dvaro rūmai, kumetynas, kluonas, arklidė su ratine, oranžerija, ledainė, svirnas su virtuve, kalvė, spirito varykla, vėjo malūnas, šulinys, vartai, parkas, kiti ūkiniai pastatai. Dvaro pastatuose įsikūręs Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas.  Dvaras pastatytas XVIII amžiaus viduryje – XX amžiaus pradžioje. Buvę dvaro savininkai Juozapas, Vladislovas, Vladas Komarai.

BALBIERIŠKIO DVARAS

balbieriškio-2

Balbieriškio dvaras nuo miestelio įkūrimo iki 1507 metų priklausė vokiečiui Hanusui Sudormanui, 1507-1670 metais  kunigaikščiui Motiejui Mikitiničiui Holovčinskiui, jo sūnui, vėliau vaikaičiui. XVII-XVIII amžiuje dvarą valdė Korvin Gonsievskiai, Lietuvos iždininkas Benediktas Sapiega, Kauno pavieto vėliavininkas Liudvikas Chelchovskis, grafas Stasys Tiškevičius, vėliau generolas Tadas Tiškevičius, po 1847 metų  jo dukros Juzefa Vodzinskienė ir Marijona Lempickienė. Apie 1888 metus dvaras atiteko Eduardui Žoltovskiui. Po Mykolo Krupavičiaus žemės reformos dvaras buvo konfiskuotas ir išparceliuotas.

BALTADVARIO PILIS

baltadvario pilisbaltadvario pilis-1

Baltadvario pilies liekanos, bastioninės pi­lies ir dvaro rūmų ansamblio griu­vėsiai. Yra —2 km nuo Videniš­kių, Siesarties kairiajame krante, ties jos kilpa. Pilies teritorijoje dabar yra sodyba. Pilies liekanos užima ~21 ha. Iš rytų riboja Alantos kelias, šiaurės ir pietų pusėje yra užpelkėję tvenkiniai. Nuo Alantos kelio jį skiria rytų pyli­mas, įrengtas lygiagrečiai su keliu. Pylimo viduryje yra įtvirtintų mūri­nių įvažiavimo vartų I aukšto griu­vėsiai. Pastatas buvo stačiakampio plano. Abipus įvažia­vimo angos buvo įrengtos patalpos su šaudymo angomis. Pylimo šiaurės da­lyje prie upės išlikę bokšto pamatai. Vakarų—rytų krypties žemių ir akmenų py­limas 60 metrų ilgio ir 3,5—4 metrai aukš­čio pilies teritoriją skaido į 2 kie­mus; pylimas jungia šiaurės bokštą su pagrindiniu pastatu šiaurės vartais. Tai sta­čiakampio 21,5×9,4 metrų plano sta­tinys su vartais šiaurės pusėje į antrąjį šiaurės kiemą. Išlikę I aukšto sienų mū­rai ir rūsys, esantis po pylimu. Pietų ir rytų fasadus puošia nišos su pusapskritėmis sąramomis. Šiaurės ir vidaus fasaduose žymu II aukšto galeri­jos sijų lizdai; II aukšto mūro lieka­nose yra langų ir durų angų arba jų žymių. Pilies teritorijoje dar išlikę įvairių statinių mūriniai pamatai. Žymu akmenimis sutvirtintų pylimų liekanų Siesarties krante. Pastatai plytų ir akmenų mūro. Šiaurės vartų I aukšto konstrukcija kiautinė; plytos surištos daugiausia gotikiniu būdu. Pilį XVI amžiaus viduryje pastatė kviesti­niai meistrai iš Švedijos. Įėjo į Lietuvos vidurio dalies gynybos sistemą. Saugo­jo senąjį Vilniaus—Rygos kelią. An­samblį sudarė bastioninė pilis ir dva­ro palivarkas su ūkinias pastatais. Pilį sudarė pylimais apjuosti du dviejų aukštų mūriniai pastatai su vartais, amunicijos   ir  kitų  daiktų   požeminiai sandėliai pylimuose, mediniai gyvenamieji  ir ūkiniai pastatai. XVII amžiaus pradžioje už šiaurės var­tų, Siesarties apjuostame plote, sus­tiprintame pylimais ir bokštu, buvo pastatyti puošnūs dvaro rūmai, įkur­tas renesansinis sodas. Rūmuose bu­vo auksinė salė ir iždinė.

BALTOSIOS VOKĖS DVARAS

baltosios vokės-1

XIX amžiaus viduryje Vokės savininkai Tiškevičiai pastatė puikius dvaro rūmus, savo stiliumi primenančius garsiuosius Varšuvos Lazienkių rūmus. Čia buvo užsodintas gražus parkas, įrengtas žuvininkystės ūkis. Dvaro teritorija buvo aptverta ir pastatyti gražūs gotiško stiliaus vartai. Visą Baltosios Vokės dvarą iš šiaurės ir vakarų pusės supo Vokės upė. Išlikę Baltosios Vokės buvusio dvaro rūmai ir oficina.

BARTUŠKIO DVARAS

bartuškio

Šiaurinėje Barktuškio kaimo dalyje stovi klasicistiniai dvaro rūmai. XV amžiaus Bartkuškį valdė Mikalojus Radvila, XVII-XVIII amžiuje – Skorulskiai, Žabai. Dvare veikė plytinė, degtinės varykla, kalkių degykla, vyno darykla. 1841 metais dvarą nupirko  Idalija ir Ignas Pliateriai. 1845-1855 metais jie čia pastatė dviaukščius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus. 1896 metais Gustavo Vilhelmo Pliaterio dukra Stefanija  ištekėjo už L. Vankovičiaus, kuriam ir atiteko dvaras. 1913 metais Vankovičius jį pardavė advokatui iš Varšuvos Aleksandrui Lednickiui  1866-1934metais. Po jo mirties iki 1939 metų dvarą valdė jo sūnus Vaclovas 1891-1967 metais .  Šiuo metu Bartkuškio dvaras privatizuotas.

BARTININKŲ DVARAS

bartininkų

Kaimo vardas rodo, jog pirmieji gyventojai  vertėsi bitininkyste, jų medus buvo plačiai išgarsėjęs.  1549 metais pastatyta bažnyčia. Pagal 1649 metais Alytaus ekonomijos revizijos aktus kaimas priklausė Karalkrėslio vaitui ir turėjo 16 valakų žemės. Gyventojai baudžiavos nėjo, o mokėjo dvarui duoklę natūra ir pinigais. XVIII amžiuje Alytaus ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas prie kaimo įkūrė dvarą, įrengė gelumbės audyklą ir geležies liejyklą. 1783 metais įkurta parapija. 1790 metais pastatyta nauja švento Petro ir Povilo bažnyčia. XVIII amžiuje pabaigoje prie jos veikė parapinė mokykla. Po 1831 metais sukilimo buvo sudarytas Bartninkų majoratas, kurį 1835 metais Rusijos caras padovanojo generolui G. Nestcui.Čia 1989 metais pasodintas Atgimimo ąžuolynas, atstatyti sodybos pastatai.

BARTKŪNIŠKIO DVARAS

bartkūniškio

Išlikę dvaro sodybos gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, vandens malūnas.  Dvaras pastatytas 1881 metais. Buvę dvaro savininkai Sodoras ir jo žentas Jašunskas 1881-1931 metais, Zulonas 1931-1951 metais.

BERŽĖŽŲ DVARAS IR PARKAS

beržėžų

Istoriniuose šaltiniuose jie minimi nuo XV amžiaus. Dvaras yra priklausęs grafams Hutten-Čapskiams. Jų laikais pastatyti mūsų dienų sulaukę, ne kartą rekonstruoti dvaro pastatai, įkurtas parkas, žvėrynas, iškasti tvenkiniai, dvaro teritorija apjuosta mūro tvora. Centriniai dvaro rūmai puošnūs, dviaukščiai su trijų aukštų bokštu.  Parko valdytojas Vaidotas Lukys .

BIKUŠKIO DVARAS

bikuškio-1

Dvaro rūmai statyti XVIII – XIX amžiuje. Dvaro šeimininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai.  Buvę dvaro savininkai: Prošinskai, Puziniauskai, Svilai, Gruodžiai.

BILIŪNŲ DVARAS

biliūnų

Dvaro rūmai buvo pastatyti apie 1427 metus. 1515 metais jie restauruoti. Dvarą įkūrė Bilevičiai, kurių genealogija siekia XIV amžiuje. Senovėje Biliūnų kaimo žemės priklausė Pašaltuonio dvarui.  Dvarininkams pakeitus pavardę į Biliūnus, pasikeitė ir vietovės pavadinimas. Bilevičių dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1592 metais. XVIII amžiuje jį valdė A. Bilevičiūtės sūnus, kuris 1763 metais dvarą dovanojo sesers sūnui Antanui Gelgaudui. Vėliau dvaras vėl atiteko Bilevičių giminei. Juozas Bilevičius 1850 metais dvarą paliko anūkėms Kalikstai ir Julijai Pilsudskytėms.  1863 metais  dvaras atiteko Nikolajui Daškovskiui. 1925 metais jis dvarą dovanojo savo vežikui Jonui Kaminskui jis slaugė sergantį N. Daškovskį.  Iki mūsų dienų iš senųjų pastatų išliko gerokai apleisti rūmai ir svirnas. Biliūnų dvaras jau sugrąžintas teisėtai jo paveldėtojai – Bernadetai Elenai Kaminskaitei-Žagarnauskienei.

BIRŽŲ TVIRTOVĖS RŪMAI

Biržų rūmai

Pilį-tvirtovę 1586 – 1589 metais pastatė Kristupas Radvila Perkūnas. XVII amžiaus pabaigoje – XVIII amžiaus pradžioje Biržai buvo pagrindinė Lietuvos tvirtovė kovose su švedais. 1704 metais Biržų pilis susprogdinta švedų kariuomenės. 1988 metais atstatytuose tvirtovės reprezentaciniuose rūmuose įsikūrė Biržų krašto muziejus.

BIRŽUVĖNŲ DVARAS

biržuvėnų

Išliko dvaro oficina, tarnų namas, rūsys, arklidė, malūnas, inžinieriaus namas. Malūnas išnuomotas privačiam asmeniui. Buvę dvaro savininkai: žemaičių karuža Jonas Sebastijonas Kenstartas, pajūrio seniūnas Aleksandras Vaina po 1637 metais, Gorskiai nuo 1670-1941 metais.

BISTRAMPOLIO DVARAS

bistrampolio

Ši dvarvietė egzistavo jau nuo XV amžiaus pabaigos. Nuo XVII amžiaus pabaigos iki 1940 metų dvaras priklausė Bistramų giminei. Jonas Evaldas 1695 metais įsigijo palivarką, kuris tuomet buvo vadinamas Barklainiais, o XVIII amžiaus antroje pusėje jie pradėti vadinti Bistrampoliu. Bistramai dvarą valdė iki 1940 metų. Vėliau dvaras buvo nacionalizuotas ir po to apleistas ėmė nykti. Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti 1850 metais. Taip pat išliko 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų, kurių seniausi datuojami 1820 metais. Aplinkui – didelis nuo XIX amžiaus pradžios užsodintas parkas, 3 tvenkiniai ir kapinės. 1997 metais dvaras perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrai. Naujieji šeimininkai dvaro neprižiūrėjo, parkas ir dvaro statiniai nyko.

BRĖVIKIŲ DVARAS

BRĖVIKIŲ

Dvaras nuo senovės laikų priklausė senai žemaičių bajorų Narutavičių giminei. .Šiame dvare gimė Stanislovas Narutavičius. Iki mūsų dienų išliko medinis gyvenamasis namas, svirnas, rūsio likučiai, dalis senosios dvaro alėjos. Išlikusi liepų ir klevų alėja abipus pagrindinio kelio į sodybą, pavieniai seni, stambūs klevai.

BUIVIDIŠKIŲ DVARAS

buividiškių

Buivydiškių dvaras – vienas iš seniausių Vilniaus dvarų. Dvaras niekuo neišsiskiriantis, pastatas iš išorės atrodo nekaip, reikalauja remonto. Jame veikia pagrindinė mokykla.Šalia dvaro yra parkas, aplink esantys tvenkiniai apaugę žole. Aplink Buivydiškių dvarą yra keletas netvarkingai išdėstytų senų gyvenamųjų namų. Aplink gražūs tvenkiniai.

BURBIŠKIO DVARAS (ANYKŠČIŲ RAJONAS)

burbiskio anykščiai-1

Burbiškio dvaro rūmų ansamblis yra Anykštos kairiajame krante, 8 km nuo Anykščių. Tai dvarininkų Ottono ir Sofijos Venslavovičių pastatyti neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai, oficina ir 5 ha plote įkurtas angliško planavimo parkas. Siekiant išsaugoti 1853 metais statytus klasicistinio stiliaus Burbiškio dvaro rūmus ir peizažinį parką, įkurtas Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinis.

BURBIŠKIO DVARAS (RADVILIŠKIO RAJONAS )

BURBIŠKIO Radviliškis

Senasis Burbiškio dvaras XVII amžiuje priklausė dvarininkams Burboms – pagal jų pavardę ir kilo vietovės pavadinimas. XIX amžiuje jis atiteko Baženskiams, kurie rekonstravo buvusius dvaro pastatus. Mykolo Baženskio iniciatyva įveistas mišraus stiliaus dvaro parkas su puikiais, vaizdingais, su nedidelėmis salelėmis tvenkiniais. Salelėse buvo įrengtos poilsio aikštelės, į kurias vedė mediniai ir mūriniai tilteliai bei liepteliai.

BURBIŠKIŲ DVARAS (RASEINIŲ RAJONAS)

burbiškio raseiniaiburbiškio Raseiniai-1

Išlikę dvaro rūmai, trys ūkiniai pastatai, parko fragmentai. Dvaras užkonservuotas. Dvaras minimas dar 1672 metais, kai jį valdė Kristupas Tarvydas. Vėliau, XVIII amžiuje, dvaras atiteko Burboms, o nuo 1771 metais valdė Adomas ir Liudvika Daugirdai. Tarp vėlesnių savininkų minimi Jonas ir Elžbieta Jankevičiai, o nuo 1902 metais – Marija, Kotryna, Johana Vetko ir Janina Sofija Skržiževska.

BULAKAVO DVARAS

bulakovo-4

Šiame kaime yra sena dvarvietė, kuri žinoma nuo XVI amžiaus. Tada šias žemes valdė Bulhakai, nuo kurių pavardės kilo vietos pavadinimas. Klasicistinį dvaro rūmą XIX amžiaus pabaigoje pasistatė Karengos. Tačiau dabar jau nebepamatysite tokių dvaro rūmų, nes 1960 metais rūmai buvo remontuoti ir pakeisti. Kiek geriau išsilaikė tik klėtis.Bulakavo dvaro sodyba skiriasi iš daugelio klasicizmo epochos kompleksų laisvesniu suplanavimu,ūkiniai trobesiai įvairiais kampais pasukti į rūmus.Dvaras priklauso Navickaitei-Linartienei.

BUTAUTŲ DVARAS

BUTAUTŲ

Raudonų plytų dvaro rūmai pastatyti XX amžiaus pradžioje. . Šalia dvaro yra parkas, tvenkinys. Dvarvietę puošia dvi skulptūros. Medinė vaizduoja garsųjį Žaldoką.Kita meninis skulptorinis akcentas.Dvaras dabar yra privatus.

CIRKLIŠKIO DVARO RŪMAI

cirkliškio-1

Išlikę dvaro rūmai,ledainė ir kalvė.Rūmuose įsikūręs Švenčionių profesinio rengimo centras.Dvaras pastatytas 1823 metais.

CHODKEVIČIŲ DVARO RŪMAI

chodkevičių

Jau XVI amžiaus Chodkevičių rūmų ansamblio teritorijoje stovėjo   mūriniai pastatai. XIX amžiaus pirmoje pusėje po rekonstrukcijos rūmai tapo viena didžiausių ir puošniausių Vilniaus rezidencijų. Kelis kartus restauruoti Chodkevičių rūmai ir šiandien yra vienas stilingiausių vėlyvojo klasicizmo ansamblių Vilniuje ir visoje Lietuvoje. 1994 metais pastate įsikūrė Vilniaus paveikslų galerija. Dvaras pastatytas XVII amžiuje.Buvę dvaro savininkai grafai Chodkevičiai.

ČIULŲ DVARAS

čiulųčiulų-1

Dvarą pastatė ir jame šeimininkavo smulkių, vidutinių dvarininkų giminė – Povstanskiai. Mediniai XIX amžiaus II-osios pusės  dvaro rūmai ir keli mediniai pastatai prisiglaudę Trakio  Pirmojo ežero pakrantėje. Dvaro sodybos kompleksui priklauso ponų namas, svirnas, kluonas bei gerai išsilaikęs malūnininko namas, nuo centrinės dvaro per 250 metrų.  Dvaro sodyba – smulkaus tradicinių architektūrinių formų ir išplanavimo, gerai išlikusio smulkaus dvaro pavyzdys Aukštaitijoje. Visiems dvaro ansamblio pastatams būdingas istorizmo laikotarpio stilius. Čiulų dvaro ansamblis priskirtinas iki XVIII amžiaus II–os pusės Lietuvoje vyravusiam medinių dvarų tipui. Anot istorinių šaltinių, dvaras buvęs medinis, kadangi tuo metu manyta, esą mediniuose pastatuose sveikiau gyventi. Mediniai dvarai ir vėliau buvo populiarūs tarp smulkiųjų ir vidutinių dvarininkų. Dvarą supa XIX amžiaus dvarininkų Poniatovskių įkurtas parkas, besidriekiantis Tramio ežero pakrante.

DABIKINĖS DVARAS

dabikinės

Buvusį Dabikinės dvarą 1890 metais nusipirko grafas V. Zubovas. XIX amžiuje Zubovų rūpesčiu šalia Dabikinės upelio, netoli Naujosios ir Senosios Akmenės kelio, pradėtas kurti mišraus suplanavimo parkas.Jos viduryje ant nedidelio pakilimo stovi išlikę vienaukščiai rūmai. Į pietus nuo jų yra apskritas parteris, kurį juosia dviejų privažiavimo kelių kilpa. Į šiaurę nuo rūmų terasuoto šlaito pakraščiais einančiomis alėjomis nusileidžiama prie seno tvenkinio.Nuo 1958 m. parkas pradėtas saugoti valstybės.

DAUGĖLIŲ DVARAS

daugėlių

 Daugėlių dvaro sodyba yra nuošalioje , ramioje vietoje . Privažiavimo prie pat sodybos nėra , todėl susiruošę jų aplankyti , turėsite galimybę romantiškai pasivaikščioti pamiškės ir laukų takeliais . Eiti teks nuo Kartupių kaimo iki sodybos apie 2 km kelio .Daugėlių dvaro sodyba yra privati.

DAUGŠIAGIRĖS DVARAS

daugšiagirės

Dvaras pastatytas XIX amžiaus antroje pusėje. Dvaras priklausė M.  ir   S. Frenkeliams, nuo 1912 iki 1928 metų dvarą valdė J.K.Sasnauskas, o nuo 1928 iki 1940 metų J.Norkaitis. Daukšiagirės dvaras šiuo metu privatus ir restauruotas savininkų. Dvarą supa išlikęs parkas su tvenkinių sistema.

DAUTARŲ DVARAS

dautarų

IX amžiaus pradžioje dvarvietė buvo vadinama Viktoriške. Žinoma, kad XX amžiaus pradžioje didysis Rusijos reformatorius P.Stolypinas šį dvarą, kaip kraitį, padovanojo savo dukrai, kuri ištekėjo už grafo fon Bocko. P.Stolypinas šiame dvare atostogaudavo. Dautarų dvarui priklausė didžiuliai miškų ir dirbamų žemių plotai. Veikė durpynas, plytinė. Dvarą naujieji šeimininkai Juknevičiai įsigijo 2005 metais.

DAUGIRDIŠKIŲ DVARAS

daugirdiškiųdaugirdiškių-1

Daugirdiškės XVI-XVIII amžiuje priklausė Zavišoms, Daugirdams, Karingoms, Grotovskiams bei Rostovskiams, o 1733 metais šią sodybą įsigijo S. Remeris. Remerių giminė Daugirdiškes valdė 120 metų. Dvaro pastatai buvo paprasti ir niekuo neišsiskyrė iš kitų to meto smulkių dvarų.  Dvaro rūmai –medinis gyvenamasis namas buvo pastatytas ant Monio ežero kranto prie tilto, jungusio salą su sausuma. Dvare taip pat stovėjo pirtis,sandėlis, tarnų pastatai, tvartai . 1865 metais Daugirdiškes nusipirko Juozapas Tiškevičius, kuris tuo metu iš smulkių Trakų dvarininkų susipirko Užutrakio, Lentvario ir kitus dvarus, palivarkus,smukles, kaimus.

DEGSNIO DVARAS

degsnio

Degsnio dvaras – dvaras Utenos rajone, Degsnio kaime, į pietus nuo Antandrajos, esantis kairėje kelio Utena–Zarasai pusėje.Pirmieji užfiksuoti dvaro šeimininkai buvo Poklevskiai-Kozielos  kalbama, kad jie gyvenę čia nuo Ivano Rūsčiojo 1530-1584 metų laikų, tik vėliau priėmę katalikybę.Šiuo metu išlikęs nerestauruoti centriniai dvaro rūmai ir pagalbiniai pastatai. Dvarui priklausė 63 valakai žemės, 7 ežerai, 2 palivarkai, 7 kaimai. Dvaro laukuose yra 3 piliakalnėliai, jie likę nuo kovų su Livonija.

DIKTARIŠKIŲ DVARAS

diktariškių-1diktariškių

Diktariškiai priklausė Šemetų giminei. Už dalyvavimą 1863 metais sukilime Juozas Šemeta caro valdžios ištremtas į Ufą, o jo dvaras nusavintas. Šiuo metu išlikę XIX amžiuje. Nuo XIX amžiaus dvaro šeimininkai dažnai keitėsi. Dėl to ne kartą buvo rekonstruotas dvaro vidus. Dabar dvaras ir parkas apleisti.

DOTNUVOS DVARAS

DOTNUVOS

Dvaro rūmai, statyti XIX amžiaus antrojoje pusėje.Iš parko pusės rūmus puošė nedidelis dviaukštis priebutis su laiptais, vedančiais prie netoliese esančio tvenkinio.Dotnuvos dvaras įsikūręs maždaug už 3 km į šiaurę nuo Dotnuvos miestelio.Dvaras  minimas nuo XVI amžiaus. Tuomet jis priklausė Izakauskiams. XVII amžiuje jį valdė Mlečkai. Jų dukrai ištekėjus už Jono Bžostovskio dvaras atiteko šiai giminei. 1701 metais dvarininkų Bžostovskių pakviesti Dotnuvoje įsikūrė iš Vilniaus atvykę vienuoliai bernardinai.  Po Bžostovskių dvarą valdė Ščitauskiai, XVII amžiaus pabaigoje jį įsigijo Chrapovickiai. Pastarieji naujai sutvarkė dvaravietę, pastatė prabangią rezidenciją. Po 1863 metų sukilimo caro valdžia Chrapovickių dvarą konfiskavo. 1867 metais jį per varžytines nupirko Šuvalovas, o 1869 metais šias valdas perėmė grafas Genrikas Kreicas. Taip dvaras ėjo iš rankų į rankas. Rūmus ir kitus dvarui priklausiusius pastatus supa senas, vaizdingas parkas.

DŪKŠTO DVARAS

dūkšto-1

Dvaras paminėtas XVI amžiuje kaip Giedraičių valda, vėliau perėjusi Stabrovskiams. 1573 metais dvarą nupirko Rudaminos ir valdė jį iki 1813 metų, nuo tada savininkais tapo Beganskiai. Išlikę rūmai pradėti statyti Rudaminų, o baigti – Beganskių. Vėliau savininkais tapo Daugėlos.Pokario metais dvaro pastatų kompleksas paskelbti respublikinės reikšmės architektūros paminklu. 1966–1975 metais dvaro ansamblio pastatai buvo pradėti remontuoti.

DŽIUGINĖNŲ DVARAS

džiuginėnų

Dvaras pastatytas XVIII amžiaus pradžioje.Jis buvo pastatytas iš maumedžio medienos. Tai vieno aukšto, platus, stačiakampis statinys. Jo vidus buvo įrengtas paprastai, bet skoningai. Buvę dvaro savininkai: Montrimavičiai ir Kryževičiai XVI amžius, Nagurskiai XVI amžiaus vidurys XVIII amžiaus pabaiga, Gorskiai XIX amžiaus pabaiga, Perkovskiai nuo XIX amžiaus pabaigos.

DUJŲ FABRIKAS

DUJŲ FABRIKASDUJŲ FABRIKAS-1

Pastatytas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje.1861 metais dujų fabriko kompleksą sudarė keliolika skirtingo dydžio pastatų. Išlikę 3 dujų fabriko statiniai: raudonų plytų, dviejų aukštų su pastoge ir rūsiu, dengtas dvišlaičiu stogu buvęs administracinis pastatas su butu direktoriui ir dvi aštuoniakampio plano, raudonų plytų dujų saugyklos. Saugyklos naudotos dujų, kokso, smalos ir amoniakinio vandens gavybai. 1892 – 1894 metais atlikta rekonstrukcija.

GAČIONIŲ DVARAS

gačionių

Apie 300 metų priklausė baronų Rosenų giminei. Kelios jų kartos gyveno mediniame name su klasicizmo formų imitacija: priekinį fasadą puošė kolonos, kurios laikė apžvalgos terasą su baliustrada. Namą apie 1870 metais pagal savo projektą pastatė Jonas Rosenas. 2001 metais dvaras grąžintas Antanui Rosenui, gyvenančiam Lenkijoje.  Jo pastangomis dvaro rūmai restauruoti.Yra parkas  apie 2 km ilgio buvusi liepų alėja, atsiveriantys vaizdai į ežerą.

GEDIMINO PILIS

GEDIMINO PILISGEDIMINO PILIS-1

Pilies kalnas, apsuptas upių, buvo patogi vieta piliai statyti ir didesnei gyvenvietei kurtis. Kaip rodo archeologiniai tyrinėjimai, Pilies kalne dar neolite buvusi gyvenvietė. IX amžiuje kalnas imtas tvirtinti medinėmis ir akmeninėmis užtvaromis, o XI-XIII amžiuje čia jau stovėjusi medinė pilis. Ankstyvoji pilies istorija glaudžiai susijusi ir su paties miesto kūrimosi istorija. Valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, Vilnius jau žinomas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, o 1323 metais Gedimino sutartyje su Kryžiuočių ordinu pirmąkart paminėta ir Vilniaus pilis. Valdant pirmiesiems Gediminaičių dinastijos valdovams, Vilniaus Aukštutinė pilis buvo reikšminga ne tik kaip politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, bet kartu su Žemutine ir Kreivąja pilimis sudarė sostinės gynybinį kompleksą, sėkmingai atlaikiusį XIV amžiaus antroje pusėje suintensyvėjusį Kryžiuočių ordino puolimą. Gaisrui sunaikinus medinę pilį, XV amžiaus pradžioje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, pastatyta mūrinė pilis: gotikiniai rūmai ir gynybinė siena su trimis bokštais. XVII amžiuje, praradusi gynybinę funkciją, pilis nunyko. Restauruotame vakariniame Aukštutinės pilies bokšte, vadinamame Gedimino pilies boštu, nuo 1960 metų veikia muziejus. Kopimas į Gedimino kalną ir ant jo esantį bokštą yra viena iš populiariausių atrakcijų miesto svečiams. Nuo čia atsiveria plati sostinės panorama. Pilis pastatyta XV amžiaus pradžioje.

GELGAUDIŠKIO DVARAS

gelgaudiškio

Dvaro rūmai stovi ypatingoje vietoje. Kai artėji prie rūmų iš pietų pusės, atrodo, kad jie pastatyti nesibaigiančioje lygumoje, o kai žvelgi į juos iš šiaurės pusės matai, jog tai aukštas Nemuno slėnio šlaitas. Dvaras buvo pastatytas 1842 – 1846 metais valdant baronui Koideliui. Paskutinieji rūmų savininkai buvo dvarininkai Komarai. Rūmai mūriniai, pailgo stačiakampio plano, viena aukščiai. Jiems būdingos klasikinės formos. Šiuo metu dvaras apleistas, jo likimas neaiškus. Senasis dvaro parkas pereina į miško parką, čia prasideda Panemunių regioninio parko teritorija kairiajame Nemuno krante. 

 GINKŪNŲ DVARAS

ginkūnų

XVIII amžiaus pabaigoje Ginkūnuose jau buvo susiformavęs dvaras, priklausęs Franciškui Kovnackiui, tačiau kaimas dar buvo mažas. Turėdamas Jurbarko, Plungės ir Kretingos valdas, P. Zubovas XIX amžiaus pradžioje nuperka Ginkūnus iš Kristiano Broderich ar Johano Vendelio.  XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje dvaras tampa svarbiu ekonominiu bei kultūriniu centru.  Prie Ginkūnų dvaro suklestėjimo daug prisidėjo ir kitas dvaro paveldėtojas, Vladimiras Zubovas.  Vladimiras Zubovas su savo žmona baigė statyti dvarą ir jame apsigyveno. Lietuvos krikščioniško fondo pastangomis šis dvaras buvo atstatytas siekiant čia įrengti visapusišką krikščioniškos veiklos centrą.

GLITIŠKIŲ DVARAS

glitiškių

Nuo 1756 metais iki antrojo pasaulinio karo priklausė dvarininkams Jelenskiams. Tebėra 1860 metais Mozūrų maršalkos Kazimiero Jelenskio statyti rūmai, dvaro lobynas, skalbykla, spirito varykla. Dalis jų privatizuoti.

GRONOSTAJIŠKIŲ DVARAS

gornostajiškių-1gornostajiškių

Iki mūsų dienų išlikę pastatai yra statyti XIX amžiuje ketvirtame dešimtmetyje. Senasis parkas užveistas 1812 metais šių dienų nesulaukė.  Svarbiausias dvarvietės pastatas – vienaukštis mūrinis pastatas, taip pat išliko vandens malūno pastatas. Dvaro sodybai dar priklauso tarnų namas, oficina, vartai, vedantys į dvarą.

GRINAPOLIO DVARAS

grinapolio

Dvaras pastatytas XVIII amžiuje grafų Riomerių. Vėliau priklausė Tiškevičiams, o paskui Karčiauskams. 199 kvadratiniai metrai pastatas,buvęs dvaro ūkinis pastatas.

GRUZDŽIŲ DVARAS

gruzdžiųgruzdžių-2

Gruzdžių  dvarą  nuo  1793  metų   valdė  grafas  Platonas  Zubovas  ir  jo palikuonys. 1858 metais dvarą įsigijo Aleksandras Naryškinas. 1923 metais dvare įsteigta Žemės ūkio mokykla. 1988 metais dvaro pieninę įsigiję R. ir V. Mataičiai, joje įrengė gyvenamąsias patalpas bei juodosios keramikos dirbtuves. Kiti dvaro pastatai šiuo metu yra avarinės būklės. Dvaras pastatytas 1828 metais.  Dvaro savininkai Grafai Zubovai, grafai Naryškinai XIX amžiaus pabaigoje.

GLEBAVO DVARAS

glebavo

Geručiai – kaimas Pakruojo rajone, prie pat Latvijos sienos. Prateka Beržtalis įtekantis į Lielupę ties Pilsrundale. Labai senas ir buvęs stambiausias dvaro centras Žeimelio apylinkėse. Caro laikais vadinosi Gliebava.  Atrodo, kad  dvaras yra užmirštas ir netvarkomas.

ILGUVOS DVARAS

ilguvos

1758 metais dvarą nusipirko Veliuonos klebonas Viktoras Grincevičius – Ilgauskas. Jo giminė valdė dvarą iki XIX amžiaus pabaigos, kai Ona Grincevičiūtė ištekėjo už garsaus lenkų kompozitoriaus ir smuikininko. Mediniai dvaro rūmai pastatyti XVIII amžiaus pabaigoje karaliaus Stanislovo Augusto dvaro šambeliono Jono Grincevičiaus. Pastatas, atgręžtas į Nemuną stovi ant aukšto 80 m aukščio skardžio. Mūrinės kolonos laiko trikampį frontoną priskiriamą liaudiškajam klasicizmui.

LR PREZIDENTŪRA ( KAUNAS )

lr prezidentūra

Nuo 1866 metų čia įsikūrė Kauno gubernatoriai. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui 1915 metais rūmuose buvo apsistojęs Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Nuo 1919 metų iki 1940 metų rūmuose dirbo visi tarpukario Lietuvos prezidentai. Šiandien istorinė LR Prezidentūra Kaune yra Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Eksponuojami eksponatai susiję su Lietuvos respublikos prezidentais ir prezidento institucija. Atskira salė skirta visuomeninių organizacijų, kurias rėmė Prezidento institucija, skatino jų veiklą, pristatymui. Ekspoziciją papildo asmeniniai prezidentų, daugiausiai Antano Smetonos, paskutiniojo prezidento, rezidavusio šiuose rūmuose, šeimos relikvijos, indai, stalo įrankiai, prezidento Kazio Griniaus ir jo žmonos surinkta itin vertinga liaudies tekstilės kolekcija. Dvaras pastatytas XIX amžiaus II pusė.Dvaro savininkai: Flora Čechavičienė 1846 metais, S.Feinbergas 1860 metais, Kauno gubernatūra 1866 metais, LR Prezidentūra 1919 metais.

JAKIŠKIŲ DVARAS

jakiškių

Jakiškių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVI amžiaus pabaigos iki šių dienų išliko 1898 metais statyti klasicistinių bruožų 17 kambarių turintys rūmai, kurių atsiradimą iniciavo dvaro šeimininkas vokietis Koškolis. Paskutinioji iš Koškolių dvare gyveno Meta Koškolytė. Karo metais ji pasitraukė į Vokietiją. Didieji dvaro ūkiniai pastatai sudegė per karą, išliko tik dvaro ledainė, rūsys, pastatas, kuriame buvo garinis malūnas. Pačiame dvare taip yra nemažai išlikusių autentiškų elementų: krosnys, langinės, laiptai, durys. Šalia dvaro pastato išliko kai kurie dvaro parko fragmentai jo būta apie 2 ha ploto: įvažiavimo į sodybą liepų alėja, vertingi seni maumedžiai, tuopos, pušys, taip pat nedidelė kūdra. Jakiškių dvarą naujieji šeimininkai įsigijo 2005 metais.

JAŠIŪNŲ DVARAS

Jašiūnų-1

Karolio Podčašinskio suprojektuoti ištaigingi rūmai prie Merkio upės buvo pastatyti 1824 – 1828 metais. Kai Ignoto sūnus Mykolas Balinskis 1820 metais susituokė su Zofija Sniadecka, dvare apsigyveno ir Sniadeckių  šeima. Netrukus Jašiūnai tapo gana įdomiu kultūros centru. Netoli rūmų išliko mūrinė oficina, tarnų gyvenamosios patalpos, kalvė.

JONIŠKĖLIO DVARAS

joniškėliojoniškėlio-1

Dvaro kompleksą sudarantys 20 pastatų išsidėstę 34 ha teritorijoje. Kompozicinį parko ir visos sodybos centrą sudaro XVIII amžiaus rūmai ir prieš juos esanti netaisyklingo kvadrato formos 1 ha ploto erdvė aplink kurią išsidėstę kiti pastatai.Dvaras minimas nuo 1684 metais. Nuo XVII amžiaus pabaigos Joniškėlio dvaras priklausė Karpiams.Karpių klestėjimo laikais XIX amžiuje Joniškėlis nurodomas kaip vienos didžiausių Kauno gubernijoje dvarų valdų centras.Dvaro teritorijoje yra įsikūrusi Lietuvos žemdirbystės instituto bandymų stotis.

JOTAUČIŲ DVARAS

jotaučių

XVII–XIX amžiuje  valdytas Kozielų-Poklevskių kartu su Degsniu, Kastulyne . Kozielai mirus, dvarą tvarkė ūkvedys Alfoncas Vivulskis. 1869 metais – Mataušas  Sokieškis su kumečiais, tarnais. 1897 metais dvaras dar priklausė Tamošiui Kozielai , o valdytojas buvo Adomas Šeduikis. 1920 metais Koziela sugrįžo, jam buvo palikta 80 ha žemės, kitą paskirta savanoriams – Aismantui, Jovaišai, Labeikiui. 1940 metais ponui paliko 9 ha, jis apsigyveno kumetyne, o žemę išdalijo 5 naujakuriams. 1941 metais užėjus vokiečiams vėl žemė grąžinta ponui. 1947 metais Koziela išvyko į Lenkiją.Dvaro sodyboje išliko raudonplyčiai rūmai , tvartai, kumetynas.

JURBARKO DVARAS

jurbarko-1jurbarkojurbarko-2

Plotas yra 29,76 ha. Nuo XIV amžiaus Jurbarkas yra karališkasis dvaras, kurį valdė karalienės. Iš jų labiausiai žinoma LDK Žygimanto II žmona Bona. Vėliau čia šeimininkavo Polocko vaivada Liudvikas Radvila, Naugarduko vaivada Jonas Mikalojus Radvila. Po 1795 metų  Jurbarkas atiteko Platonui Zubovui, o nuo 1840 metais perėjo valdžios nuosavybėn. 1846 metais caras Jurbarką paskyrė kunigaikščiui Ilarijonui Vasilčikovui, jo giminė dvarą majorato teisėmis valdė iki nepriklausomybės Lietuvoje paskelbimo.Vasilčikovai savo dvarą suformavo kairiajame Mituvos upės krante, senojo, XVIII amžiuje įkurto Jurbarko parko teritorijoje. Čia Vasilčikovai ant kairiojo Mituvos kranto pastatė stilingus rūmus. Šalia pagrindinių rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinami fligeliai. Pietiniame gyveno tarnai. Šiaurinis fligelis buvo įrengtas prabangiau, juo naudojosi kunigaikščio šeima ir svečiai. Netoli nuo šiaurinio fligelio buvo pastatyta nedidelė, tačiau gana puošni cerkvė. Vasilčikovai, formuodami dvarvietę, šiaurinėje dalyje gerokai išplėtė parką, aptvėrė jį raudonų plytų tvora. Prie rūmų buvo galima privažiuoti pro dvejus aukštus, plačius geležinius vartus. Kai dvare gyvendavo šeimininkai, pašaliniams į aptvertą teritoriją patekti būdavo griežtai draudžiama. Vakarų pusėje, prie parko, stovėjo dvaro urėdo namai. Netoli nuo jų buvo pastatytas atskiras mūrinis namas dvaro administracijai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, čia gyveno ir kūrė iškilus tarpukario metų Lietuvos skulptorius Vincas Grybas.Kur gyveno skulptorius, veikia Vinco Grybo muziejus.Vasilčikovų laikais dvarvietėje būdavo rengiama nemažai švenčių, į kurias suvažiuodavo kunigaikščiui artimi žmonės. Prieš kiekvieną tokį susibūrimą parkas būdavo gerai išvalomas, per Mituvos upę padaromas naujas balto beržo tiltelis. Kitame Mituvos krante buvo graži lanka. XIX amžiaus aštuntą dešimtmetį Vasilčikovų pasodintas pušynėlis. Čia buvo pastatytos pavėsinės, padaryta keletas suoliukų. Gražiai prižiūrimame pušynėlyje augindavo fazanus. Pušynėlyje aplinkiniams gyventojams taip pat būdavo draudžiama lankytis. Šalia rūmų buvęs parkas garsėjo kelių kvadratinių metrų dydžio akmeniu. Kunigaikščiai rūpinosi ir Mituvos kilpoje buvusiu Smukučių šileliu. Ši poilsio zona buvo atvira vietiniams gyventojams. Dvaras garsėjo vaismedžių sodu, šiltadaržiais. Po 1918 metų  Vasilčikovų dvarvietė kartu su abiem parkais ir vaismedžių sodu buvo perduoti  įkurtai Jurbarko progimnazijai. Parkas tapo atviras visuomenei.Šiandien parke, abipus parterio, stovi dvi vienodos simetriškai išsidėsčiusios vėlyvojo klasicizmo buvusios dvaro oficinos,buvę centriniai rūmų sparnai. Dvarvietėje veikia Jurbarko krašto muziejus. Neseniai suremontuota ir iš dalies muziejaus reikmėms pritaikyta šiaurinė oficina. Pastatas mūrinis, dviejų aukštų su pastoge. Viduje išlikęs puošnaus medžio dekoro interjeras.  Buvusio dvaro parkas šiandien siaura juosta nusidriekęs kairiąja Mituvos upės pakrante. Švelniai banguoto reljefo parko teritorija sudaro apie 30 ha ir yra mišraus planavimo. Geometriškai sutvarkytoje centrinėje parko dalyje įrengtas apskritas parteris, kurį juosia iš rytų į vakarus einančios, privažiavimo alėjos kilpa. Už parterio šios alėjos ašyje stovi paminklas skulptoriui Vincui Grybui. Jis pastatytas buvusių parko rūmų, kurie sunaikinti per Pirmąjį pasaulinį karą, vietoje. Į šiaurę nuo parko centrinės dalies auga tankūs medynai. Parko šiauriniu pakraščiu eina ilga, plati, lenkta pasivaikščiojimo alėja. Ji įsilieja į alėją, supančią parką iš rytų. Prie pietinės parko ribos prisišlieja geometriškai aikštelė, kurioje buvo laidojami Antrajame pasauliniame kare žuvę kariai. Dešiniajame Mituvos upės krante miško parkas pasiekiamas pėsčiųjų tilteliu. Už pakrantėje augančių natūralios kilmės medynėlių driekiasi plati pievos juosta, kuri supa vingiuoto kontūro ir išraiškaus silueto miško parko masyvą. Didelę dalį parko medynų sudaro klevai, liepos, beržai, ąžuolai, skroblai. Prie alėjos auga daug europinių maumedžių. Miško parko pakraštyje yra ir svetimžemių medžių. Iš šiaurės ir rytų dvaro sodybos parką riboja Jurbarko miestas, iš pietų – gyvenamieji rajonai, o vakarinėje dalyje vyrauja banguotas reljefas – Mituvos upė su savo slėniu.

JUOZAPAVO DVARAS

juozapavo

Juozapavo dvaras įkurtas XIX amžiuje ,  dvarininko  Čepinskio  laikais. Čia buvo pastatyti trijų aukštų dvaro rūmai, keletas ūkinių pastatų, nedidelė cerkvė. Šiuo metu iš visų buvusių statinių išlikusi tik cerkvė. Rūmai sugriauti 1946 metais Juozapavo parkas mišraus suplanavimo. Dvaro klestėjimo laikais parką puošė keletas tvenkinių. Išliko trys. 1986 metais parkui suteiktas vietinės reikšmės gamtos paminklo statusas. Pastaraisiais metais parkas labai apleistas.

KAČIŪNIŠKIŲ DVARAS

kačiuniškių

Kaune įsikūrę seserys benediktinės 1842 metais  turėjo 3 dvarus: Petrašiūnų, Paštuvos ir Sudvojiškių, kuriuos tais pačiais metais caro valdžia nusavino. 1844 metais Vilniaus konsistorija pranešė, kad vidaus reikalų ministro įsakymu visiems vienuolynams iš valdžios nusavinto turto skiriama taip vadinama po 100-150 dešimtinių žemės. 1845 metais komisija benediktinių vienuolynui skyrė Paštuvos bajorkiemį. 1848 metais trūkstamą žemės kiekį Paštavoje pridėjo iš Kačiūniškio palivarko, valdžios nusavinto iš Kauno tėvų karmelitų vienuolyno. 1850 metais buvo įteisintas seserų benediktinių palivarkas. Nuo 1864 metais Kačiūniškės buvę Kauno seserų benediktinių žinioje. 1926-1929 metais Kačiūniškės žemės buvo išnuomotos pusininkams, o nuo 1929 metais dvarą ir žemes vėl valdė vienuolės. Kačiūniškių dvaro sodybą sudarė 2 kiemai, sodas, kapinės ir 10 trobelių: seserų gyvenamasis namas – rūmai, trijų aukštų pastatas, pastatytas 1929 metais. Pirmame aukšte buvo virtuvė ir sandėliai, antrame – koplyčia, trečiame – kambariai ir vonios. Šiuo metu yra išlikę rūmai, tarnų namas, svirnas .

KAIRĖNŲ DVARAS

kairėnų-1kairėnų

Kairėnų dvaras minimas nuo 1545 metų. Pirmaisiais jo statytojais laikomi Isakovskiai, kurie čia pastatė renesansinius vieno aukšto medinius dvaro rūmus bei suformavo parką. XVIII amžiuje dvarą perstatė ir atnaujino parką bei tvenkinius tuometiniai jo savininkai Lopacinskai. Tačiau XVIII amžiaus pabaigoje rūmai ir keletas ūkinių pastatų sudegė.Per pirmąjį pasaulinį karą dvaras labai nukentėjo – nugriauti mediniai rūmai, dar keletas pastatų. 1933-1974 metais dvare buvo įrengta psichoneurologinė ligoninė. 1974 metais pastatai ir parkas buvo perduoti Vilniaus universiteto botanikos sodui.Dabartiniai rūmai – tai perdirbtos arklidės, turinčios romantizmo architektūros bruožų. Išlikę ir kitų pastatų.

KAMARIŠKIŲ DVARAS

kamariškių

Dvaro savininkas buvo vokietis Richteris.Jam priklausė 80 ha žemės, Kamariškių ežeras ir miškas. Dvaro papuošalas – ąžuolų alėja, deja, jau sunykusi. Be dvaro sodybos, buvo du sodai, net trys jau dabar bebaigiantys užaugti tvenkiniai, tvartai, daržinė, arklidės, kalvė.Vėliau Kamariškių dvarą valdė Richterio sūnus Nikolajus, kuris 1944 metais su žmona Marija emigravo į Vokietiją.  Veikiami gamtos sąlygų, neprižiūrimi ir žmonių niokojami pastatai sunyko, o rūmų didingumą ir grožį teprimena du mūriniai fligeliai.1992 metais nustatyta buvusi dvaro teritorija, kuri užima 8,6 ha. Buvę dvarininkai Lopacinskiai 1759-1870 metais, Tiškevičiai 1870-1900 metais, Stolypinai 1911-1927metais.

KARIOTIŠKIŲ DVARAS

kariotiškių

Rūmai- tai medinis vieno aukšto pastatas su mansarda. Namas galėjo būti statytas caro laikais XIX amžius – XX amžiaus pradžia, rekonstruotas lenkų laikais. Dvaro būklė bloga.

KASČIUKIŠKIŲ DVARAS

kasčiukiškių

Kasčiukiškių dvaras priklausė M. D. Rajackiui.  Tuo metu dvarą sudarė medinis gyvenamasis namas – rūmai, tvartas, klėtis, sodininko namelis, plytų fabrikėlis ir grūdų sandėlis. Dvaro sodyba kultūrinis paminklas.  Yra išlikusi dalis sodo ir 2 tvenkiniai; didelis tvenkinys užima 3 ha plotą.

KAIRIŠKIŲ DVARAS

kairiškių-1Kairiškių-3

Pastatyta XIX amžiuje. Priklausė Sirutavičiams. Išliko dvaro virtuvė, svirnas, oficina, arklidės, kiaulidės, šakniavaisių rūsys, namai, ūkiniai pastatai, Kartono fabrikas ir pirtis, fabriko savininko namas, darbininkų namai, užtvanka -pirmoji hidroelektrinė Lietuvoje.1908 metais Kairiškiuose inžinierius Vladas Sirutavičius įsteigė kartono fabriką. 1919–1930 metais išplėtė jį.

KAUNO PILIS

kauno pilis-2kauno pilis-1kauno pilis

Kauno pilis  seniausia mūrinė pilis Lietuvoje.  Pirmą kartą pilis paminėta 1361 metais. XIV amžiuje Kauno pilis  pastatyta Nemuno ir Neries santakoje.Kauno pilis yra gotikinis gynybinis statinys, turintis dvi eiles gynybinių sienų. Tai vienintelė tokio tipo pilis Lietuvoje. Pilis turėjo svarbią strateginę padėtį, kadangi užtvėrė kelią kryžiuočių veržimuisi į Lietuvos gilumą, taip pat ir į sostinę Vilnių.Pilį sudarė nedidelis 0,5 ha, keturkampis kiemas, aptvertas dviejų eilių mūrine gynybine siena. Vidinė siena buvo 1.3 – 2.0 metro storio, 10 – 11 metro aukščio. 18 – 30 metrų atstumu ėjo išorinė gynybinė siena, buvusi 2.0 – 2.2 metrų storio, 12-13 metrų aukščio. Rytinėje jos pusėje buvo 3 – 4 metrai aukščio nuo žemės pakeliami vartai. .Sienų kampuose buvo 4 bokštai. Pilį supo gynybinis griovys. Abiejų sienų viršuje buvo šaudymo angos, vidinėje pusėje – medinės šaulių galerijos. Sienos buvo sumūrytos iš akmenų, siūlės prikamšytos mažų akmenėlių ir skaldos. Vidinės gynybinės sienos išorėje buvo 2 metro pločio plytų apdailos juosta. Pilies kieme stovėjo medinių gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, skirtų įgulos reikmėms. 1362 metais  kryžiuočiai pilį sugriovė. Teko pilį atstatinėti ir iki 1368 metų buvo sumūryta Antroji pilis. Buvo atstatyta tik vidinė gynybinė siena bet su 4 bokštais sienų kampuose. XVI amžiuje antrojoje pusėje pilis dar sustiprinta.XVII amžiaus ketvirtame dešimtmetyje Neris pasiekė pilies sienas ir pamažu nugriovė dalį pilies statinių.  Šiuo metu pilies liekanos – tai pusiau uždaras kiemas, kurį riboja 2 – 3 metrai aukščio pietinė siena, nedidelis rytinės sienos fragmentas su vartų arka ir iš dalies pažymėti rytinės bei vakarinės sienų kontūrai. Pietvakarių kampe išliko kvadratinio bokšto apačia, o pietryčių – apskritas, iki ketvirtojo aukšto atkurtas bokštas. 2005metais Kauno pilies bokštas buvo perduotas Kauno regiono turizmo informacijos centrui.

KAZIKĖNŲ DVARAS

kazikėnų-1

Jurbarko rajono savivaldybė.Smalininkai.Dvaras pastatytas XIX amžiaus pradžioje.Nuo 1770 metų karališkojo domeno ir justicijos valsčiaus centru buvo Kazikėnai. Kazikėnuose kaupėsi pagrindinės valdžios bei aptarnavimo įstaigos. kazikėnų dvaras buvo centras. Dvaras yra rekonstruotas ir šiuo metu lankomas.Dvare yra laikomi žirgai.

KENGIŲ DVARAS

kengių-2

Dvaro vienas pastatas, pamatai, parkas.Baigiantys sunykti.Šalia yra piliakalnis.

KELMĖS DVARAS

kelmės

Kelmės dvaro ansamblio mūriniai rūmai statyti 1780 metais, dviaukščiai bokšto išvaizdos vartai – 1668 metais. Kelmės dvaro sodybos teritorijos plotas kartu su parku – 15,2 ha. Iki šių dienų yra išlikę devyni šios sodybos dvaro laikotarpio pastatai. Daugiau kaip 300 metų Kelmės dvarą valdė lenkų kilmės bajorai Gruževskiai.Dabar įsikūręs Kelmės krašto muziejus. 

KIDULIŲ DVARAS

kidulių

25 kilometrai nuo Šakių, priešais Jurbarką įsikūrę Kiduliai.Iš miestelio veda keliai į Jurbarką, Kudirkos Naumiestį, Gelgaudiškį ir Kaliningrado sritį.Kidulių  praeitį šiandien mena šimtametis parkas ir XIX amžiuje statytas dvaro ansamblis – vietinės reikšmės architektūros paminklas.  Šiuo metu išlikusiuose dvaro pastatuose įsikūrusi ambulatorija ir biblioteka. Tada tai buvo karališkasis kaimas, priklausęs Jurbarko dvarui.Kidulių ūkininkai turėjo saugoti aplink žaliuojančias girias – didikų  medžioklės plotus. Tuomet Kidulių dvaras buvęs be galo puikus. Baronas Jonas fon Offenbergas sutvarkė parką, visur prisodino gražių, niekur nematytų gėlių. Jis labai  mėgo sodininkauti ir pats prižiūrėjo sodo medžius, net oranžeriją buvo padaręs.  Jos pėdsakai ir šiandien dar kiek žymūs.Kaimiečiai barono dvarą  pilimi vadino.Kartais senieji laikai dar šnipšteli tyliai – tikrai taip buvo.

KLABINIŲ DVARAS

klambinių

Dvaro sodyba susiformavo XIX amžiaus – XX amžiaus pradžioje. Jokūbas Sližys valdė Klabinių  dvarą. Virintos upelis sodybą dalija į dvi dalis. Dešiniajame krante, gyvenamasis namas su mezoninu ir dvaro pieninė. Kitame krante dvaro parkas. Vandens malūno vietoje išlikusios tik užtvankos liekanos, tebestovi malūnininko namelis. Taip pat išlikę mūrinė lauko virtuvė, raudonų plytų svirnas, ledainė, klojimas.

KLAMPUČIŲ DVARAS

klampučių

Dvaro rūmai statyti 1883 metais.  Po II – jo pasaulinio karo dvare veikia Klampučių pagrindinė mokykla.

KLAIPĖDOS PILIS

klaipėdos pilis-1klaipėdos pilis-5klaipėdos pilis-3

Klaipėdos pilis pastatyta 1253 metais strategiškai svarbioje kuršių žemės vietoje – Dangės žiočių kairiajame krante, netoli Klaipėdos sąsiaurio, jungiančio Kuršių marias su Baltijos jūra.Iš pradžių pilis buvo medinė, du priešpiliai apjuosti grioviais ir gynybine siena. Pilį saugojo natūrali vandens užtvara, pylimai ir medinis gynybos bokštas. 1253–1254 metais šalia medinės pastatyta mūrinė gardinė pilis. Pilį saugojo vandens pripildyti grioviai, ties vartais buvo įrengti tiltas ir pylimai. Pilies kieme pastatyta mūrinių ir medinių pastatų. Po 1360 m. pilis perstatyta, turėjo 4 bokštus, viename jų 1438 metais įrengtas kalėjimas. 1393 metais buvo pastatytas gynybinis bokštas, tačiau tais pačiais metais sugriautas per lietuvių antpuolį. Pilis XVI amžiaus pradžioje sustiprinta, 1516–1519 metais pastatyti žemių pylimai su bastėjomis.1525 metais susikūrus Prūsijos kunigaikštystei pilis iki XVI amžiaus vidurio iš pagrindų perstatyta.1629 metais pilį apiplėšė ir apgriovė švedai, 1660 metais, 1669 metais suniokojo gaisras. 1670 metais ant Princo Karlo bastiono pastatytas dviejų fligelių Komendanto namas.XVIII amžiaus pirmoje pusėje pilis dar tvirtinta. 1757 metais per 1756–1763 metais Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 metais buvo apleista ir pamažu nyko.1812 metais pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 metais iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 metais pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 metais pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 metais nuvirto Kunigaikščio bokštas.  Po 1888 metais buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.Po 1945 metų buvusioje teritorijoje įsikūrė Klaipėdos bandomoji laivų remonto įmonė.

klaipėdos pilis-4klaipėdos pilis-6klaipėdos pilis

KRETINGOS DVARAS

kretingos-1kretingos-2

Kretingos dvaras įkurtas XV-XVI amžiaus pradžioje. 1875 metais grafas Juozas Tiškevičius nupirkęs iš Mikalojaus Zubovo Kretingos dvarą, čia perkėlė šeimos rezidenciją ir dar labiau išdailino rūmus: pristatė stiklinę oranžeriją, kur nuo dirbtinės uolos krito krioklys, o sienas puošė koralai. Tai buvo garsiausias Lietuvoje žiemos sodas.  Buvę dvaro savininkai žemaičių seniūnai Kęsgailos XVI amžiuje, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, grafai Chodkevičiai nuo 1572 metų, didikai Sapiegos nuo 1621 metų, kunigaikščiai Masalskiai nuo 1745 metais, grafai Potockiai nuo 1795 metais, grafai Zubovai nuo 1806 metų, grafai Tiškevičiai 1875 – 1945 metų.1992 metais restauruotuose rūmuose įsikūrė Kretingos muziejus.

KUČIŲ DVARAS

kučių-1

Dvaras pastatytas: 1845 – 1863 metais.Viso dvaro ansamblio kūrimas, kartu su parko įrengimu, užtruko iki 1863 metų. .Buvę dvaro savininkai: Bistramų giminė. Dabar Bistrampolio dvaro sodybos atgaivinimu rūpinasi viešoji įstaiga Jaunimo integracijos galimybių centras.

KURŠĖNŲ DVARAS

kuršėnų

Dvaras pastatytas 1812 metais.  Kuršėnų dvaro savininkai buvo Gruževskiai. Jie didžiules pajamas gavo iš gerai organizuoto dvaro ūkio, miškų ir plytinės. Jiems dar priklausė ir visa Kuršėnų miestelio, Pavenčių bei Kuršėnų geležinkelio stoties apylinkių žemė, kurių gyventojai mokėjo žemės nuomos mokestį.1915 metais Kuršėnų  dvaro valdos apėmė 1645 ha. Žemės, į kurią įėjo Žaigėnų, Kresų-Bagotėlių, Užmiesčio-Zamiežiznos dvarai ir Medvalakių palivarkas. Pirmojo pasaulinio karo metais dvare įsikūrė vokiečiai gerokai išretino parką, išvežė vertingiausius daiktus. 1915 metais kilęs gaisras sunaikino kumetynus, tvartus, daržines. 1915 metais  Kuršėnų dvarą po tėvo Jono Gruževskio mirties paveldėjo jo sūnus Jurgis.Atstatyta ūkinius pastatus, atremontavo rūmus, atsodino parką.1922 metais žemės reformos vykdymo metu dvarininkui palikta 218,7 ha žemės kultūriniam ūkiui vystyti, taip pat Kuršėnų pieninė ir elektros stotis. Skirtingai nuo kitų poreforminių dvarų, Jurgio Gruževskio pažangaus ūkininkavimo dėka, Kuršėnų dvaras nenusmuko ir nebuvo išparduotas.Vyko intensyvi prekyba su Liepojos uostu, Ryga. Nemažas pajamas ir toliau tiekė pieninė, garsėjusi puikiais sūriais.Dvaro sodyba su parku ir sodu apėmė 26 ha.Rūmuose yra įsikūręs Kuršėnų tautodailės ir amatų centras.

KRAŠTŲ DVARAS

kraštų-1

Dvaro rūmus prie nedidelio Padvarnio ežero 1892 metais pasistatė Juozas Tupalskis.  Rūmai mūriniai, vienaukščiai su dviaukšte centrine dalimi ir dar aukštesniu apžvalgos bokštu.1990 metais dvarą atgavo paveldėtojas Romas Tupalskis.

KRIKŠTĖNŲ DVARAS

krikštėnųkrikštėnų-2

Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII amžiaus. Kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Jam išsikėlus į Varšuvą, dvarą valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau – Julijonas Pac Pamerneckis. Šis dvaro savininkas XIX amžiaus viduryje Krikštėnuose pastatė vėlyvojo baroko stiliaus rūmus. Jo sūnūs pardavė dvarą carinės Rusijos admirolui prancūzų kilmės Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940 metų.  Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, buvo apleisti, vėliau paremontuoti ir vėl apleisti. 1994 metais Krikštėnų dvaras buvo grąžintas de Bondi paveldėtojams. Dabar jų savininkas yra Vladas Algirdas Šemeta.

KURTUVĖNŲ DVARAS

kurtuvėnų-1

Dvaras ir parkas žinomas nuo 1495 metais. Ba­jo­rų so­dy­ba iš­au­go į tur­tin­gą dva­rą, kuris dau­giau nei 450 metų bu­vo re­gio­no eko­no­mi­nis ir kul­tū­ri­nis cen­tras. 1717 metais Kurtuvėnus įsigijo  Pranciškus Vladislovas Nagurskis.  Paskutinieji dvaro valdytojai grafai Pliateriai-Ziberkai įrengė dešimtis tvenkinių. Kurtuvėnų dvarvietę supa senas geometrinio-peizažinio planavimo parkas.Po nepriklausomybės atgavimo pastatas restauruotas, tačiau 2001 metais naktį sudegė, o 2006 metais visiškai atstatytas pagal autentišką projektą, nepanaudojus nė vienos vinies.

LAUKŽEMĖS DVARAS

laukžemės

XVII amžiuje dvaras priklausė didikams Sapiegoms. XVIII amžiuje dvaras perėjo Palangos seniūnijos valdytojams. XIX amžiaus pradžioje jį valdė vokiečių didikai baronas Mirbachas, o vėliau baronas Fon Štempelis. 1913 metais dvarą įsigijo skandalingai pagarsėjęs prelatas Konstantino Olšauskas ir daktaras Ipolitas Stonkus.1923 metais dvare buvo 6 kiemai, juose gyveno 65 žmonės. Dvaro teritorijoje stovėjo kone 20 statinių: grūdų sandėlis, plytų mūro pieninė, ledainė, kumetynai, kiaulininkas, kalvė, klėtis. Iš jų pagrindinis buvo tinko mūro rūmai. 1944 metais dvaro sodybą su žeme nacionalizavo. Laukžemės kolūkis statinius naudojo ūkio gamybinei veiklai.Dvaro rūmai buvo paversti sandėliais. 1958 metais remontuoti dvaro rūmai buvo perduoti mokyklai, kuri čia veikė iki 1982 metų. Iki mūsų dienų išliko nerenesansinių bruožų dvaro rūmai, manieristinio šiaurietiško renesanso dvasia sukurti dvaro rūmų frontonai su dekoratyviomis vazomis. Dvaro sienos atskleidžia  – tinkuojant sienas vietoj medinių sutvirtinimų čia panaudotos nendrės. Laukžemės dvarą  2007 metais įsigijo Regina Šiaulytienė.

LANČIANAVOS DVARAS

lančiavos-2lančiavoslanciunavos-1

  Pirmą kartą Lančiūnava paminėta 1580 metais. 1640-1643 metais šias žemes valdė Lančiūnovskiai, Taujanskiai ir Albrichtas Osteika Kuprelis. Šioje vietovėje buvo trys  dvarai. Dvaras buvo rentabilus, gerai tvarkomas, turėjo kelis palivarkus, pasižymėjo sodininkyste. 1820-1824 metais dvarą valdo  Ustinas Mažeika, o 1840-1844 metais dvaras išnuomojamas Gravrokams.  1844 metais  Kognovickių giminė.Lančiūnavos dvaro ansamblį sudaro du seniausiųjų pastatų taškai: medinių dvaro rūmų pamatai ir buvusios medinės bažnyčios vieta. XX amžiuje pastatytas ir medinis gyvenamasis dvaro pastatas, kuris sudegė 1924 metais. 1870 metais šalia medinio namo pradėti statyti mūriniai rūmai, sodinamas parkas. Rūmai dviejų aukštų, kvadrato formos su bokštu centrinėje dalyje bei kolonų portiku. Šalia esantis Stasynės miestelis sujungiamas su Lančiūnava liepų alėja. Buvo pastatyta daug ūkio pastatų: kalvė, ledainė, malūnas. Rūmai ir bažnyčia, apsupti parko, tampa dvaro centru. Didžiulis sukrėtimas dvaro istorijoje 1922 metais žemės reforma, su kuria Kognovickiai susitaikyti nepajėgė.  Lančiūnavą jis palieka dukrai Zofijai Zabielienei. 1940 metais dvaras nacionalizuojamas ir jame įsteigiama dvimetė žemės ūkio mokykla. Po karo čia įsteigtas žemės ūkio technikumas. Bažnyčia buvo uždaryta 1960 metais, pastatas pritaikytas kino salei. Ūkiniai pastatai, išskyrus ledainę, išlaikė savo paskirtį. Šiandien yra išlikę dauguma dvaro pastatų, tik sunykusi dalis parko. 2007 metų spalio mėnesį  Lančiūnavos dvarą pardavė su 6 ha žemės naujam savininkui. Dvaras buvo nupirktas už 2 milijonus litų.

LAPŠIŲ DVARAS

lapšių

Privatus, gražiai sutvarkytas dvaras.

LEIPALINGIO DVARAS

leipalingio-4

Dvaras paminėtas 1503 metais.Dvarui likus be šeimininko, 1508 metais Žygimantas Senasis jį padovanojo Jonui Sapiegai. Sapiegos 1520 metais čia pastatė cerkvę. Valdant Jono sūnui Povilui Sapiegai, dvare kilo didelis gaisras, sudegė cerkvė ir daugelis dvaro pastatų. Vėliau Mikalojus Sapiega fundavo bažnyčios statybą bei atstatė dvarą. Apie1667 metus dvaras sudegintas. Sapiegos dvarą valdė iki 1742 metų.Vėliau dvaras priklausė Masalskiams, nuo XVIII amžiaus pabaigos – Plateriams, o XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje Leipalingis priklausė Kruševskių giminei. Jie pastatė išlikusius dvaro rūmus, prie dvaro veikė geležies liejykla. XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžioje dvarą nusipirko Peterburgo pirklys, inžinierius Petras Balinskis. Paskutinis dvaro savininkas Košica dvarą pralošė Monte Karlo kazino.Rūmuose įsikūrusi mokykla, oficinoje – mokyklos muziejus. Muziejaus ekspozicija pasakoja apie mokyklos ir vietovės istoriją, įžymius kraštiečius, etnografiją.

LELIŪNŲ DVARAS

leliūnų-2

Leliūnų dvarą XVII amžiuje valdė Arcimavičiai, Pomarnackiai . Iki mūsų dienų išliko tik vienas pastatas Leliūnų dvaras. Pastatas vieno aukšto, su rūsine dalimi, stačiakampio plano. Patalpos išdėstytos abiejose koridoriaus pusėse. Cokolinė pastato dalis sumūryta iš akmenų su skaldytų akmenų užpildu. I aukštas iš raudonų plytų.Pastato plotas yra 466,14 m².Palėpėje dar yra apie 200 m2.Rekonstruotas XX amžiaus pradžioje. Išlikę seno parko pavieniai medžiai ir du tvenkiniai. 1996 metais pastatą nupirko Dalius Kvedaras.

LENTVARIO DVARAS

lentvario-1lentvario-7lentvario-3

 Už 18 kilometrų nuo Vilniaus apie XVII amžių buvo įkurtas Lentvario dvaras. Tikslių duomenų apie pirmuosius dvaro savininkus bei patį dvaro ansamblį nėra išlikę.  XVIII amžiuje dvaro savininku buvo Tomašas Sapiega. XIX amžiaus pradžioje  N.Dambrovskis. Dabartinis dvaro ansamblis stovi teritorijoje, atitekusioje Šachnoms. 1848 metais sudarytame dvaro inventoriuje rašoma, kad dvaras priklauso mažamečiams Bronislavui, Liudvikui ir Vladislovui Šachnoms ir yra patenkinamos būklės. Susideda dvaras iš palivarko, kaimo, šešių ežerų, apie 388 dešimtinių žemės. 1850 metais dvarą nusipirko grafas Juozas Tiškevičius. Paskutiniu dvaro savininku 1936 metais tapo grafas Eugenijus Tiškevičius, kuris dvarą valdė iki 1939 metų. Dabartinis dvaro savininkas, jo sūnus Eugenijus Tiškevičius gyvena JAV. Dvaro sodyba stovi šiauriniame Lentvario ežero krante, kuris buvo dirbtinai įrengtas supylus pylimą per ežerą. Smėlį kasė iš kalvos Lentvaryje. Dvaro rūmai buvo statomi dviem etapais. 1865-1866 metais statyboms vadovavo Gustavas Šachno. Rūmai buvo dviejų ar trijų aukštų pastatas su plačiu privažiuojamuoju prieangiu fasade, aukštu bokštu su kreneliažu pietvakarių pusėje, o kitoje pusėje su žemesniu, dviejų aukštų sparnu. Fasadas ėjo į ežero pusę. Viskas skendėjo medžiuose. Antrasis etapas 1890 metais, kai didelis meno žinovas ir kolekcininkas Vladislovas Tiškevičius sumanė rekonstruoti dvarą. Remiantis jo dukters Zofijos Tiškevičiūtės prisiminimais, tai buvo padaryta iki 1899 metų. Reprezentacinius rūmus pakeitė praktiškesni, kompaktiškesni, išryškintos neogotikinės formos rūmai. Rūmai buvo raudono molio plytų, gausiai puoštais fasadais, dviejų aukštų, su trijų – keturių aukštų rizalitais bei šešių aukštų bokštu. Be to, dar buvo dviejų aukštų arklidės, daržinė su keturiais bokštais, dviejų aukštų teatras su dviem atlantų skulptūrom ir trijų aukštų bokštas, kuriame dabar įkurtas muziejus.1915 metais čia buvo apsistoję rusų armijos daliniai, kurie dvarą nusiaubė. Dėl ekonominių sunkumų Tiškevičiai tarpukariu dvaro rūmų neatstatinėjo, pastatas buvo konservuotas..Be rūmų, dvare buvo daug ūkio pastatų, kurie išlikę iki šiandien. 12,7 ha ploto parke yra išlikę grotas uolų imitacija iš armuoto betono, du viadukai, upelyje dirbtinės kaskados, suformuotos iš akmenų. Po 1945 metų rūmai atiteko Lentvario kilimų fabrikui.Nuo 1957 metų buvusiuose grafų rūmuose įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko administracija.Lentvario dvaro parkas yra vienas gražiausių, ypatingo dėmesio vertas istorizmo epochos kūrinių.

lentvario-2lentvariolentvario-6

LEONPOLIO DVARAS

leonpolio-1leonpolio

Leonpolio dvaro rūmai stovi apie 4 km į pietvakarius nuo Ukmergės, dešiniajame Šventosios krante. Žemės jau nuo XVI amžiuje priklausė Daumantų-Siesickių giminei. Kai valdos perėjo Radviloms, čia buvo pastatyti rūmai. Tai buvo vienaukštis pastatas su aukštais pusrūsiais, kvadratinės formos. Viename sparne buvo gyvenamosios, kitame – tarnų ir ūkio patalpos. Rūmų kiemas aptvertas mūrine tvora, turėjusia gynybinės sienos požymių. 1812 metais taip vadinamoji pilaitė buvo susprogdinta ir kiek vėliau Radvilų vėl atstatyta. Tokia rūmų planinė struktūra liko iki dabar. Iki 1869 metais perstatyti ir ūkio pastatai. 1908 metais dvaro rūmų kompleksą pasidalino Tiškevičių vaikai. 1912 metais dvaras parduodamas Taidai Radvilaitei. Po 1922 metais dvarą pardavė daktarui Mykolui Deveniui. Dvare buvo įkurtas pavyzdinis ūkis, veikė spirito gamykla, garinė pieninė. 1940 metais dvaras nacionalizuotas, pokario metais jame veikė pradinė mokykla ir biblioteka. Iš sujungtų Leonpolio, Mikailiškių ir Laibiškių dvarų žemių įkurtas tarybinis ūkis, dvaro sodyba pritaikyta jo reikmėms. Rūmuose veikė kolūkio kontora.Buvo įrengti butai. Vėliau  kino teatras.Dar vėliau pastatas atiduotas pradinei mokyklai ir bibliotekai.Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nuosavybes teises atgavo Dalia Devenytė-Bobelienė. 2005 metų pabaigoje dvaras buvo nupirktas iš paveldėtojos.Dvarą ketinama pritaikyti turizmo reikmėms.

LINKUVOS DVARAS

linkuvos-2

Linkuvos  dvaras pradėjo kurtis XVI amžiaus pirmoje pusėje. XVI a.amžiaus viduryje dvaras priklausė Jonui Vydrai. XVII amžiuje bajorų Mlodzianovskių giminei. 1680 metais šios giminės atstovas, jėzuitų ordino vienuolis A. Mlodzianovskis, paveldėtą dvaro dalį padovanojo Kauno jėzuitų kolegijai, šioji dvarą valdė iki 1773 metų. Buvo įrengta koplyčia, pastatyti mūriniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, svaigalų varykla. Panaikinus jėzuitų ordiną, dvaras atiteko iždui. Jo valdytoju tapo pavieto iždininkas M. Končius. XVIII amžiuje dvarą valdęs bajoras J. Fergisas rūmus rekonstravo. 1779 metais dvaro plane pažymėti net keturi tvenkiniai. Vienas iš jų, didžiausias, išliko. 1797 metais  dvarą pradėjo valdyti A. Zabiela. XIX amžiaus pradžioje dvarą valdė J. Strumila. XIX amžiuje pagrindinis dvaro pastatas buvo rekonstruotas, sutvarkyta sodo-parko teritorija. Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė mediniai rūmai, ūkiniai pastatai.Po 1922 metais dvaras atiduotas Kauno arkivyskupijai. 1927 metais dvarą įsigijo Kauno arkivyskupas J. Skvireckas. Tuo metu ten buvo įsteigtas puikus ūkis, užveistas didžiulis sodas, vynuogynas, pastatytos naujos arklidės, kiti ūkiniai pastatai. Rekonstruoti rūmai, buvęs trijų aukštų svirnas, pristatyta dviaukštė rūmų dalis, balkonas su išorės laiptais. Rūmų  kiemą papuošė du fontanai. 1951–1983 metais dvaro sodyboje buvo įkurtas Veterinarijos akademijos mokomojo ūkio gamybinis centras. Tuo laikotarpiu sunyko sodas.Dvaro rūmuose gyvenantiems žmonėms buvo leista privatizuoti butus.1996 metais Veršvos upelio slėnis, įskaitant ir Linkuvos dvarą, buvo paskelbtas municipaliniu Veršvos kraštovaizdžio draustiniu.

LIBERIŠKIO DVARAS

liberiškio

Liberiškio dvaras pirmą kartą paminėtas 1595 metais XV amžiaus pabaigoje dvaras priklausė A.Abramavičiui. Liberiškio dvarą kartu su Naujamiesčio dvarais iš kunigaikščio D.Radvilos XX amžiaus pradžioje nusipirko I.Karpis.Dvaro pastatai statyti XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pradžioje. Nuo to laiko iki pat 1940 metų dvaras priklausė Karpiams. Paskutine savininke nurodyta M.Karpienė.1940 metais dvarui priklausė 397,85 ha žemės.1989 metais inventorizuojant dvaro sodybą buvo užfiksuota 15 likusių dvaro pastatų.  Liberiškio parkas įkurtas XIX amžiuje. Parke auga 12 vietinių rūšių ir 9 introdukuotos rūšys medžių, 6 vietinės ir 12 svetimžemių krūmų rūšių. Yra du apleisti tvenkiniai. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Liberiškio tarybinis ūkis.

LOMIŲ DVARAS

luomių

Lomių dvarą ir parką XIX amžiuje įkūrė dvarininkai Šulcai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą E. Šulcui priklausė apie 300 ha žemės, malūnas, plytinė, daug kitų pastatų. Per karą dvarą valdė Fetingis. Sodybos kompleksui priklauso: svirnas, namas ir parko fragmentai.Parkas mišrus ant kalvelės. Jos papėdėje teka Šunijos upelis. Parka pradėtas kurti XX amžiaus pradžioje.Iš parko pusės atsiveria puikūs vaizdai į gretimas apylinkes, esančias kitame upelio krante. Parke vyrauja vietiniai medžiai paprastasis ąžuolas, paprastasis uosis, mažalapė liepa, paprastasis klevas, paprastasis šermukšnis, drebulė, paprastoji ieva. Parkas užima 6 ha, jame yra nedidelis tvenkinys.

LYDUOKIŲ DVARAS

lyduokių-1SONY DSC

Ly­duo­kių dva­ras ži­no­mas jau nuo Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­ti­jos lai­kų. Pir­mą kar­tą is­to­ri­niuo­se do­ku­men­tuo­se ši vie­to­vė pa­mi­nė­ta XVI amžiuje.1499 metais mi­ni­mas Ly­duo­kių dva­ras, pri­klau­sęs Bag­do­nui Pet­ke­vi­čiui. Mies­te­liai pa­pras­tai kū­rė­si ša­lia dva­ro, tad  ir jo gy­ven­to­jai bu­vo la­bai glau­džiai su­si­ję su dva­ro gy­ve­ni­mu. Kiek­vie­nas dva­ro sa­vi­nin­kas pa­li­ko vie­no­kį ar ki­to­kį in­dė­lį mies­te­lio gy­ve­ni­me bei vys­ty­me­si. Pir­ma­sis dva­ro sa­vi­nin­ku įvar­di­ja­mas B. Pet­ke­vi­čius. Nuo XVII amžiaus pra­džios sa­vi­nin­kais ta­po Damb­raus­kai. Uk­mer­gės pa­vie­to ba­jo­rų mar­šal­ka Ma­ri­jo­nas Juo­za­pas Damb­raus­kas, iš­kleis­da­mas sa­vo duk­te­rį Te­re­sę už Uk­mer­gės pa­sta­li­nin­ko Kris­tu­po Ma­ri­ko­nio, krai­čiu ati­da­vė Ly­duo­kių dva­rą. Vė­liau Ma­ri­ko­nių duk­tė Fe­li­ci­ja jį kaip krai­tį ga­vo te­kė­da­ma už Vac­lo­vo Plia­te­rio.Ka­dan­gi Plia­te­riai vai­kų ne­tu­rė­jo, dva­rą pa­vel­dė­jo Fe­li­ci­jos sū­nė­nas Ig­no­tas Lo­pa­čins­kis. Kiek­vie­nas iš sa­vi­nin­kų pa­li­ko sa­vo in­dė­lį, ta­čiau la­biau­siai dva­ras su­kles­tė­jo XVIII-XIX amžiuje, val­dant gra­fui Bist­ro­mui. XIX amžiuje prie Ly­duo­kių dva­ro įku­ria­mas par­kas, ku­rio plo­tas už­ėmė 5 ha. Par­ko pie­ti­nė­je pu­sė­je įku­ria­mas so­das, ku­rį juo­sė trys tven­ki­niai. 1859 metais dva­re įreng­ta spi­ri­to va­ryk­la.Nuo 1870 me­tų dva­ras ati­ten­ka gra­fo Bist­ro­mo žen­tui, ka­ro in­ži­nie­riui Hen­ri­kui Voi­nic­kiui. Nuo 1907 me­tų H. Voi­nic­kis dva­rą par­da­vė gra­fui M. S. Ko­sa­kov­skiui 1883-1962metais. Jis per­sta­tė rū­mus, įkū­rė pa­vyz­di­nį ūkį.1911 metais M. S. Ko­sa­kov­skis ati­da­rė pra­džios mo­kyk­lą mies­te­lio cen­tre, ku­rio­je ga­lė­jo mo­ky­tis vi­si no­rin­tie­ji kraš­to vai­kai.Apie 1903 metais dva­ro val­dy­to­jas Faus­tas Ole­jar­čekas grū­dų san­dė­lio bokš­te įren­gė ob­ser­va­to­ri­ją.Tar­pu­ka­rio me­tais dva­rą įsi­gi­jo ir val­dė ar­chi­tek­tas K. Rei­so­nas ir jo žmo­na E. Rei­so­nie­nė. Bu­vo at­sta­ty­tas klo­ji­mas bei per­sta­ti­nė­ja­mi rū­mai. Ko­sa­kov­skių lai­kais dva­re bu­vo įkur­ta di­de­lė bib­lio­te­ka. Rūmus projektavimo XIX amžiuje kviestinis prancūzų kilmės architektas iš Peterburgo Leontijus Benua.Neogotikinio stiliaus dviaukščiai rūmai buvo mediniai, o ūkiniai pastatai mūriniai. Dvaro arklidės 1882 metais yra unikalus architektūros statinys.XIX amžiaus vidury buvo įkurtas apie 3 ha gražus parkas su savita keturių tvenkinių sistema. Pasodinta nemažai medžių iš kitų kraštų, kurie auga ir dabar. 1911 m. dvarininkas atidarė pradžios mokyklą, kurioje galėjo mokytis visi norintieji krašto vaikai.Dvaras nuo 1922 iki 1934 metų priklausė valstybei. 1931 metais dvare ėmė veikti pradžios mokykla.Pokariu rūmai ėmė sparčiai nykti ir buvo nugriauti. Vėliau kai kurie pastatai buvo atstatyti.

MACIKŲ DVARAS

macikų-2macikų-3

XVII amžiuje įkurtas Macikų dvaras. Jis garsėjo alaus darykla.Macikų dvaras nuo seno buvo garsus stambia alaus darykla.Buvę dvaro savininkai:Krašto tarėjas Gotthard Graewen 1673 metais, Lietuvos didikas Bilevičius nuo 1705 metų, Starscheit XIX amžiaus vidurys, Johanas Zudermanas nuo 1856 metų.  Dvarą 70 ha žemės XX amžiaus pradžioje išsinuomojo Lietuvos krašto apsaugos ministerija, o 1924 metais dalį dvaro pastatų, kuriose įrengė kareivines, nupirko. Iki 1939 metų čia buvo apsistojusi Lietuvos kariuomenės. Antrojo pasaulinio karo pradžioje vokiečiai įkūrė karo belaisvių  stovyklą. 1944 metais Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, Macikų lageryje buvo kalinami vokiečių karo belaisviai. 1995 metais Šilutės tremtinių ir politinių kalinių sąjungos ir Šilutės muziejaus iniciatyva, čia buvo įrengta muziejinė ekspozicija.

MARKUČIŲ DVARAS

markučių-1

Markučių dvaras minimas dokumentuose nuo 1712 metų. XVI a.amžiuje Markučiai priklausė didiesiems Lietuvos kunigaikščiams ir turėjo du didesnius centrus: Guriuose ir arčiau Vilnios. Kitame šimtmetyje kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis Markučių dvarą padovanojo savo žmonai Elenai, kuri čia pasistatė vasaros rūmus. Po kunigaikštienės mirties, apie 1540 metus, Markučiai perėjo didikų Kiškų nuosavybėn. Vilniaus vaivados Stanislovo Kiškos našlė, kuri buvo Žemaičių seniūno Jono Radvilos dukra, Ona Radvilaitė Kiškienė Markučiuose pastatė rūmus.Dukrai Elžbietai Kiškaitei ištekėjus už Kristupo Chodkevičiaus, Markučiai perėjo Chodkevičių giminės nuosavybėn, kurią jie valdė beveik du šimtmečius. Grafas Aleksandras Chodkevičius XIX amžiaus pradžioje, pristigęs pinigų, už penkis ar šešis tūkstančius sidabro rublių pardavė Markučių valdą tuometiniam Vilniaus iždininkui Juozapui Eismuntui, kuris vėliau pardavė dvarą daktarui Ignui Godlevskiui. 1867 metais Markučius nupirko Rusijos kelių inžinierius Aleksiejus Melnikovas, kuris 270 hektarų dvarą su visais statiniais, miškais, vandens telkiniais bei vasarnamiais padovanojo dukrai Varvarai Melnikovai. Nenusisekus pirmajai santuokai, Varvara antrą kartą ištekėjo už Puškino sūnaus Grigorijaus ir buvo paskutinė Markučių dvaro savininkė. Nuo 1899 metų Grigorijus ir Varvara Puškinai nuolat gyveno Markučiuose. Čia augo reti medžiai, didelis vaisių sodas, buvo kroketo aikštelė, vyno rūsys, ąžuolų ir tvenkinių apsuptyje stovėjo pavėsinės, atokvėpio aikštelės.  Dvaro parkas užėmė 15 hektarų plotą, buvo gražiai prižiūrimas, turėjo 4 tvenkinius, oranžerijoje augo palmės, fikusai, rožės, kaktusai. Sodybos ūkiniai pastatai buvo pakalnėje, arčiau Vilnios: stovėjo arklidės, medinė ledainė, paukštidė, sodo namelis. Dvaro žemėse buvo daug vasarnamių, kuriuos G. ir V. Puškinai nuomodavo.Po I pasaulinio karo ir Rusijos revoliucijos Markučių dvaras neatsigavo, Varvara kasmet pardavinėjo žemės sklypus, apie 1932 metais asmeniškai valdė ir naudojosi tik 5,6 hektarais ir paliko dvarą skolose bei teisminiuose ginčuose. Grigorijus Puškinas mirė 1905 metais, o Varvara Puškina – 1935 metais. Prieš mirtį ji paliko testamentą, kuriame nurodė jog dvaro negalima parduoti ar išnuomoti. Taip pat nurodė, kad sodyba turi tarnauti švietimo ir kultūros reikmėms.1940 metais nusprendus Markučiuose įsteigti Aleksandro Puškino muziejų, 1948 metais muziejus atvėrė duris.

MARTYNIŠKIŲ DVARAS

martyniškių

1898 metais K.Graužinis paveldėjo tėvų dvarą Martyniškiuose.  1929-1932 metais K. Graužinis buvo prezidento Antano Smetonos sekretoriumi.  1939 metais paskiriamas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Pietų Amerikai rezidencija Buenos Aires.  Tai vienas iš daugelio dvarų, kurie buvo būdingi Joniškio kraštui. Šio dvaro apylinkėse randama senovės įrankių. Šiuo metu išlikę dvaro rūmai, išlaikę autentiškus statybos elementus, bet nerestauruoti. Dvarą puošia išlikę parko fragmentai, medžių alėjos.

MEDININKŲ PILIS

medininkų pilis-2

Medininkų pilis minima nuo 1311–1313 metais.Tikslios Medininkų pilies pastatymo datos nėra aiškios.Ji turėjo būti pastatyta tarp 1385 ir 1388 metais. 1402 metais sudeginta. Pirma pastatyta medinė ir tik vėliau mūrinė pilis.Medininkų pilis – plotu didžiausia gardinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pilis, struktūra gimininga su Lydos ir Krėvos pilims, beveik dvigubai didesnė už Krėvos pilį.Medininkų pilis užima apie 2 ha plotą su apsauginiais grioviais ir pylimais – 6,5 ha. Pilies forma yra netaisyklingas keturkampis. Šiaurinė siena 128,7 metrų ilgio, rytinė – 161,2 metrų, pietinė – 127,7metrų o vakarinė 147,9 metrų. Nuo XV amžiaus pabaigos gynybai nebenaudota. Apleista po XVI amžiaus pradžios gaisro. Į kiemą perkelti Medininkų dvaro mediniai pastatai išliko ten iki XX amžiaus pradžios.Įdomu, kad Medininkų pilis neturėjo savo kunigaikščio. Ji atliko grynai gynybinę funkciją išorės priešui atremti. Pilis pastatyta prie kelio, jungusio Lietuvą su Rusija. Lygioje pelkėtoje vietoje.Aplink pilį buvo dvigubas griovys, o tarp griovių – buvo medinė siena. Pakilesnėje rytinėje pusėje yra 20 metrų pločio ir 3–8 metrų gylio dvigubų gynybinių griovių sistema, vakarų pusėje, prie pelkės – pylimo su stačiais šlaitais liekanų. Sienų perimetras 568 metrai. Pilis turėjo aukštas sienas, kurių aukštis buvo 14-15 metrų, išliko apie 70% aukščio. Sienos storis prie pamatų siekė 1,8-1,9 metro, o viršuje 1,6 metrų. Viršuje, 11 metrų aukštyje buvo įrengtos šaudymo angos, išilgai jų iš kiemo pusės ėjo medinė galerija šauliams. Pilies viduje stovėjo keli mediniai pastatai kurie neišliko.Iš sienų kyšo trys apgriuvę bokštai. Svarbiausias Medininkų pilies įrenginys – bokštas, stovėjęs gynybinės sienos šiaurės rytų kampe. Bokšto būta penkių aukštų, jo aukštis 23 metrai, ilgis 15 metrų, plotis 14 metrų. Kitas, mažesnis vieno aukšto, su durų anga iš kiemo, bokštas stovėjo ties pietinės sienos viduriu. Rytinėje sienoje būta vartų su dar vienu bokštu, iš vidaus prišlietu prie sienos rytinės dalies, su buvusių vartų arka. Jo yra tik nedidelės liekanos. Antrieji vartai buvo ties vakarinės sienos viduriu. Aplinkui nėra nei upės, nei ežero – ji nebuvo patogi kurtis didelei gyvenvietei, todėl Medininkai neišaugo į didelį miestą priešingai nei Lydos ir Krėvos pilys. Tai, jog Medininkai netapo stambia gyvenviete lėmė, jog Medininkų pilis iš visos Lietuvos pilių nukentėjo mažiausiai. Ji nebuvo perstatinėjama.Pagal savo paskirtį ir konstrukciją. Tik per pirmąjį pasaulinį karą vokiečių okupantai įsakė vežti pilies akmenis ant kelio, tačiau akmenų išvežta ne tiek jau daug.Medininkų pilis neteko didesnės reikšmės, kai ėmė augti Vilniaus miestas. 1514 m. Medininkai minimi kaip Vilniaus apskrities dvaras, mediniai dvaro pastatai buvo pastatyti pilies kieme. 1812 m. Medininkų pilies kieme kurį laiką šildėsi besitraukianti prancūzų kariuomenė, griovė ir degino medinius jos pastatus. Pagal savo paskirtį ir konstrukciją Medininkų pilis laikytina seniausiu pilies tipu Pabaltyje. Manoma, kad pilis pastatyta XIII amžiuje: šiaurinės ir rytinės sienų plytų mūrams – seniausias Lietuvoje virš žemės išlikęs mūras – tapatus XIII amžiaus.

MERKINĖS PAULAVOS (PAVLOVO) DVARAS

merkinės-2

1767 metais dvarą įsigijo Vilniaus kanauninkas Povilas Bžostauskas. Jis įvykdė ypatingas reformas. Nupirkus dvarą čia buvo apleista žemė ir apylinkėse gyveno nedaug žmonių, pusiau sulaukėjusių, sunkiai išnaudojamų baudžiavos. Tuomet dvarininkas pradėjo valstiečius šviesti, atitraukė nuo girtavimo. Iš 4 rimtesnių ūkininkų sudarė tarybą, davė kaimiečiams statutą ir savivaldą, įsteigė Paulavos respubliką. Respublika turėjo savo pinigus, banką, antspaudą, mokyklą, gydytoją, tvarkai palaikyti sukūrė miliciją iš 137 jaunų vyrų. Šia Pavlovo respublika tais laikais domėjosi daugelis Europos valstybių. Milicija turėjo savo puikią vėliavą su Maltos kryžiumi vienoje pusėje ir Bžostauskų herbu. Pats Merkinės dvaras buvo įtvirtintas: iš visų pusių jį supo pylimas, ant kurio stovėjo tikros patrankos. Visi milicininkai,  ūkių savininkai turėjo ir savo uniformas. Respublikos monetos buvusios didžiausia numizmatinė retenybė.Tokia unikalia patirtimi domėjosi ponai, vyskupai, kunigaikščiai, dvasiškiai, užsieniečiai. Bajorų sūnūs čia vyko tarnauti ir susipažinti su tokiu eksperimentu, kad patys galėtų pasiruošti būti geresniais piliečiais.Dar tarybiniais pokario metais rūmai buvo sveiki. Juose įsikūrė tarybinis ūkis ir laikė rūmuose grūdus. Po gaisro rūmai nebuvo remontuoti nei restauruoti, be stogo ir perdengimų ėmė nykti ir griūti. Šiandien rūmų vietoje beliko tik plytų krūvos.

MEIKŠTŲ DVARAS

meikštų-2

Dvaras minimas jau XVII amžiuje. XIX amžiaus  pabaigoje dvarininkas Simonas Meištovičius pastatė neogotikinės pilies formų rūmus. Tai buvo vieni iš trijų Lietuvoje anglų neogotikos statinių. Iki mūsų dienų mažai kas išliko iš rūmų didybės. Išlikę  mūriniai, tinkuoti centriniai rūmai su bokšteliais,  oficina, medinis svirnas,  akmenų, kluonas, tvartai, bravoro griuvėsiai, ledainės dalis. Dabar dvaras yra didžiausias priklausomybių reabilitacijos centras Lietuvoje.

MŪRO STRĖVININKŲ DVARAS

mūro srėvininkų dvaras

Mūro Strėvininkų dvaras minimas XV-XVI amžiuje.Dvarą valdė Stravinskai.1600 metais  Mūro Strėvininkus įsigijo Aleksandras Oginskis 1585 – 1667 metai. Po Aleksandro Oginskio mirties rūmai atiteko Boguslavui Kazimierui Oginskiui 1669 – 1730 metais.Paskutiniuoju Mūro Strėvininkų savininku buvo Gabrielius Juozapas Oginskis 1784 – 1842 metais.  1831 m etais Gabrielius Oginskis dalyvavo sukilime Trakų vaivadijoje. Už dalyvavimą sukilime caras konfiskavo visą jo turtą. Gabrielius Oginskis buvo priverstas emigruoti į Paryžių. 1840 metais grįžo į Lietuvą ir buvo metams įkalintas.Konfiskuoti Mūro Strėvininkų rūmai buvo paversti kareivinėmis, juose apsistojo kazokų daliniai.Manufaktūra 1856 metais buvo uždaryta, o dvaro žemė išparduota.Pirmojo pasaulinio karo metais dalis Strėvininkų dvaro pastatų sudegė.Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė Strėvininkų dvaro rūmus perdavė Švento  Vincento Pauliečio draugijai, kuri čia įsteigė prieglaudą. 1923 metais rūmuose buvo įkurti Centriniai Srėvininkų aukštesnio tipo invalidų namai. Prieglauda buvo išlaikoma Švento  Vincento Pauliečio draugijos. 1940 metais čia gyveno ir benamius senelius bei invalidus globojo 9 seserys kotrynietės.Tarybiniais metais invalidų namai tęsė savo veikla. 1964 metais ši įstaiga reorganizuota į Senelių ir invalidų namus.1975 metais  Senelių ir invalidų namai buvo pertvarkyti į Psichochronikų ir invalidų namus. 1979 metais namai pavadinti Strėvininkų psichoneurologiniu internatu.  Nuo 1980 metų  įstaigos pavadinimas  yra Strėvininkų pensionatas.

MUKULIŲ DVARAS

mukuliai

Mukulių dvaras įkurtas XVIII amžiaus pradžioje prie Avilio ežero kranto. Jis anksčiau priklausė Giedraičiams, paskui Kelpšams. 1872 metais dvarą įsigijo Pavelas Osipovičius Bobrovskis. Dvaras turėjo 236 ha žemės. Visoje dvaro apylinkėje prie ežerų pakelėmis jis užveisė daugybę eglių alėjų, prisodino įvairių egzotiškų medžių, kedrų. Dvaras turėjo didžiulį sodą.Po Bobrovskių mirties Mukulių dvaras atiteko Gulbinskams, o iš jų apie 1923 mmetais dvarą nupirko daktaras Juozas Buzelis.1992 metais nustatyta buvusi dvaro teritorija, kuri užima 8,0 ha.

MUSNINKŲ DVARAS

musninkų

1422 metais šiose vietose buvęs dvaras, tuo metu priklausęs Kristinui Astikaičiui, vienam žymiausių Vytauto Didžiojo bajorų. Po Astikų XVI amžiuje dvarą valdė Radvilos. XVII amžiuje, vienai iš Radvilaičių ištekėjus už Kiškos, tai tapo Kiškų valda. XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžia  Podbereskiai. Tarpukario Lietuvos laikais Musninkų dvarą valdė Kačinskai. Musininkų dvaras turi naują šeimininką.

NAISIŲ DVARAS

naisių-1

Dvaras pastatytas 1822 metais.Buvę dvaro savininkai grafai Zubovai. Yra keli išlikę pastatai: dvaro rūmai, karvidė, svirnas. Rūmuose įsikūręs Šiaulių rajono literatūros muziejus. 

NARVYDIŠKIŲ DVARAS 

narvydiškio

Dvaro rūmai, statyti XIX amžiuje.Buvęs dvaro savininkas Jonas Jasinskis. Narvydiškių dvaras yra keistas ir gražus pastatas, dabar remontuojamas.Išlikę dvaro rūmai su ūkiniais statiniais.Dvaras turi savininkus.Ten bus keturių žvaigždučių viešbutis.Viskas pardavinėjama už nekuklią sumą. Galima apžiūrėti  teritoriją ir pastatus iš išorės ir vidaus.

NAUDVARIO DVARAS

naudvario

1835 metais dvarą paveldėjo Mykolas Kerbedis. Be Naudvario jam dar priklausė Pranionių dvarelis.M. Kerbedžiui valdant sukurtas iš esmės naujas sodybos ansamblis: pastatyti nauji rūmai, oficina, ūkiniai pastatai.1859 metais dvare veikė plytinė ir spirito varykla. Mykolas Kerbedis mirė 1893 metais Varšuvoje.Naudvaris atiteko jo brolio Ipolito sūnui Valerijonui Kerbedžiui.  Po Valerijono mirties 1905 metais Naudvario dvarą valdė jo našlė Gabrielė Kerbedienė. 1926 metais dvarui priklausė 325,8 ha žemės.  Kerbedžiai palikuonių neturėjo ir dvaras pagaltestamentą atiteko B. Straševičiui. 1940 metais nacionalizuojant dvarą jo valda buvo 119,32 ha dydžio. 1941 metais Straševičiai buvo ištremti į Sibirą. Dvare įsikūrė kolūkio centras,kontora. Išlikę 8 dvaro laikotarpio pastatai, 7 objektai pastatyti po 1940 metų.Buvusio dvaro sodybos pastatai statyti XIX amžiaus viduryje.Sodybą sudaro 3 kiemai: Reprezentacinis, kurį formavo rūmai,virtuvė, 2 svirnai, oficina ir parteras.Ūkinis – gamybinis, kurį formavo tvartai, klojimai, kalvė.Gyvenamasis – kumetynas, staliaus ir kalvio namas ir oficina su ūkiniais pastatais.Dvaro pastatai Rūmai. Sprendžiant iš architektūros formų rytinė dalis pastatyta apie XIX amžiaus vidurį. 1944 metais besitraukiantys vokiečiai rūmus sudegino. Pokario metais jie atstatyti ir rekonstruoti. Iš vakarų pusės pristatytas T formos plano priestatas, kuriame įrengta sporto salė. Apie 1970 metus salė pertvarkyta į butus. Senoji rūmų dalis, kurioje buvo kolūkio kontora, 1982 metais pritaikyta mokyklai.Parkas. Jis išsidėstęs abipus Labos upelio slėnio šlaituose ir pietvakarinėje sodybos teritorijoje. Parko kompozicija mišri: geometriškai taisyklingas ovalinis parteris ir lygi liepų alėja bei peizažinio tipo želdinių masyvas. Labos upelis ties rūmais šakojasi į 2 dalis,sudarydamas salą. Kadaise joje stovėjo iš akmenų girnų padarytas stalas. Ties oficina buvo tvenkinys. Rūmų rytinėje pusėje, priešais juos,buvo parteras, kitoje, vakarinėje pusėje,buvo gėlynai, sodas, pasivaikščiojimo takai su suolais prie alyvų krūmų. Sodas baigėsi lazdynų alėja, už kurios tęsėsi natūrali parko pieva. Jį nuo ūkinio dvaro sektoriaus šiaurinėje pusėje skyrė akacijų ir lazdynų giraitės. Sodo šiaurinis pakraštys apsodintas liepų alėja, kuri išlikusi ir dabar. Parke augo: Vietiniai medžiai ir krūmai: paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, drebulė, trapusis gluosnis, vienapiestė gudobelė, grauželinė gudobelė, paprastoji ieva,juodalksnis, paprastasis klevas, riešutinis lazdynas, mažalapė liepa, europinis ožekšnis, paprastasis sausmedis,raudonoji sedula, šaltekšnis, šunobelė,paprastasis uosis, vinkšna. Introdukuoti medžiai ir krūmai:sidabrinė dygioji eglė, veimutinė pušis,europinis maumedis, vakarinė tuja,paprastoji alyva, raukšlėtasis erškėtis,paprastasis kaštanas, uosialapis klevas,raudonlapis platanalapis klevas,šermukšnialapė lanksvūnė, sodinis putinas, pilkasis riešutmedis, japoninis svarainis, lauralapė tuopa, pilkoji tuopa, baltažiedis vilkmedis, geltonasis žirnmedis .Partero pakraštyje augo išskirtiniai medžiai: pilkasis riešutmedis, Veimuto pušis ir europinis maumedis.Naudvario dvaras šiandien yra gyvas. Jame dar 2004 metais buvo įsikūrusi Pašuojo pradinė mokykla, kurią lankė 7 vaikai.2005 metais Naudvario dvaro sodybos ansamblis ir parkas iš Valstybės turto fondo perėjo Panevėžio rajono savivaldybės žinion.

NAUJASIS ARSENALAS ( VILNIUS )

naujasis arsenalas

Naujasis arsenalas yra vienas seniausių Vilniaus pilių komplekso statinių. 1545 metais F. Hogenbergo Vilniaus plane dabartinio pastato vietoje matome ilgą vieno aukšto mūrinį pastatą, rytiniame gale užbaigtą aukštu bokštu.Visas šis sudėtingas ansamblis sudarė didžiojo kunigaikščio dvaro tarnautojų namus ir ūkinius pastatus.  1648-1794 metais buvo įsikūręs Pilies jurisdikcijos teismas ir administracija. XVIII amžiaus antroje pusėje Mykolo Kazimiero Oginskio potvarkiu šis pastatas buvo rekonstruotas į kareivines ir pavadintas Naujuoju arsenalu. Po rekonstrukcijos pasikeitusi išorinė pastato išvaizda išliko  iki mūsų dienų. XIX amžiaus pradžioje fasado centre pristatytas masyvių kolonų portikas.1960-1965 metais pastatas iš esmės suremontuotas, 1968 metais pritaikytas Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijoms.

NEMĖŽIO DVARAS

nemėžio-2

Nemėžio dvaras įsikūrė netoli Nemėžio upelio, prie klampaus, smėlėto kelio. Paskutinieji dvaro rūmai, arklidė ir oficina yra išlikę iki šių dienų praktiškai nepakitę. Nemėžio dvaras ankstyvaisiais amžiais priklausė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdoms, vėliau įėjo į Vilniaus ekonomijos arba Vilniaus vaivadų valdų sudėtį. Jį valdė Pacai 1601 metais, Mykolas Kristupas Radvila 1615 m.etais, Jonas Kazimieras Sapiega 1696 metais, Jonas Karolis Chodkevičius, Leonas Sapiega.  Po 1806 metų dvaras pateko pulkininko Ferdinando Pliaterio, kuris 1828 metais dvarą pardavė grafui Mykolui Tiškevičiui, nuosavybėn. Pastarasis ir pastatė dvaro centre stovinčius rūmus. 1836 metais dvare iškilo dviejų aukštų mūriniai rūmai: centrinėje dalyje – trys aukštai.  1860 metais dvaro inventoriuje įrašyti dviejų aukštų mūriniai rūmai, kurių pagrindiniame fasade buvo portikas su keturiomis kolonomis per du aukštus. Galiniame fasade buvo terasa su skliautuotais akmens pamatais, dengtais skarda. Antrame aukšte buvo įrengta koplyčia, trečiame – sandėliai. Nemėžio dvare, be pagrindinių gyvenamųjų bei ūkinių pastatų, jau XVII amžiaus pradžioje buvo vandens malūnas, sūrinė, bravorai, o XVIII amnžiuje – popieriaus, odos išdirbimo dirbtuvėlės. Benediktui Tiškevičiui dvaras priklausė iki 1926 metų. Po to Nemėžio dvarą nusipirko M.Bochvicas. Jis didelį parke buvusį prūdą perkasė, padarė tris tvenkinius žuvims veisti. Po karo M.Bochvicas pasitraukė į Lenkiją. Dvaro ūkiniai pastatai ir žemė atiteko kolūkiui, rūmai, arklidė ir oficina – ryšių ministerijai bei Radijo stoties žinybai.

NORIŪNŲ DVARAS

noriūnų-1

Puošniausia dvaro dalis – pagrindinis įėjimas, vedantis į vienaukštį korpusą. Taip pat išsiskiria du dolomitiniai bokštai: viename buvo rūkykla, kitame ledainė. Buvusio kumetyno sienos apmūrytos dolomitu ir dekoruotos mozaikomis iš akmens skaldos. Dvaro parke yra išlikę senų maumedžių, kėnių, pilkųjų riešutmedžių. XVI amžiuje šis dvaras priklausė Naruševičiams, vėliau – Frankevičiams Radziminskiams, o 1665 metais atiteko Samueliui ir Elenai Abramavičiams. 1665 mmetais Andrius ir Elena Abramavičiai Noriūnų dvarą šešeriems metams išnuomojo Martynui Jonui Boločinskiui. Apie XVIII amžiaus pradžią dvaras atiteko Danieliui Stachovskiui, kuris 1723 metais  jį pardavė Jonui Bucholcui. Vėliau dvarą paveldėjo Marcijona Tiškevičienė .1767 metais  M. Tiškevičienė Noriūnus padovanojo Mykolui ir Marcibelei Oginskiams. Tačiau Oginskiai į dvarą gyventi persikėlė 1808 metais. Oginskiams mirus 1810 metais dvarą pasidalijo sūnūs Juozapas ir Konstantas. Iš jų Noriūnų dvarą nupirko Henrikas Venclovavičius.   Po Pirmojo pasaulinio karo dvarą nupirko Jonas Adomavičius. 1921 metais dvare įvyko paskutiniojo savininko Jono Adomonio sesers Pranciškos Ievos ir poeto Kazio Binkio vestuvės. Po Antrojo pasaulinio karo, dvaras buvo nacionalizuotas. Nuo 1951 metų dvaras priklausė Kupiškio MTS, vėliau – melioracijos valdybai. 1960 metais viename iš dvaro pastatų buvo įkurta septynmetė mokykla. Atkūrus Nepriklausomybę Kumetynas ir palivarkas atiteko Alfonsai Jutkevičienei, o pats dvaras Vitalijui Baranovskiui. Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Šiuo metu dvare įsikūrusi UAB “ Nodama “ . 

NORVILIŠKIŲ PILIS 

norviliškių-3

Norviliškių pilis yra rezidencinė pilis. Tai XVI amžių menantis statinys. Visai neseniai restauruotą Norviliškių pilies kompleksą sudaro trijų aukštų pilies rūmai. Taip bus atstatyti ir buvusių kareivinių pastatai.Pati Norviliškių pilis, vartų bokštas ir gynybinis bokštas kažkada sudarė tipišką uždarą gynybinės pilies sistemą su kompaktišku kiemu centre. Tai retas renesanso laikotarpio tokio pobūdžio komplekso pavyzdys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.Šiandien Norviliškių pilis yra įmonių švenčių, seminarų, vestuvių ar kitų privačių pobūvių rengimo vieta.

NORKIŠKĖS DVARAS

norkiškės-1

Norkiškės dvaro centro sodyba suplanuota XIX amžiuje. Dvaro sodyba susideda iš dviejų komponentų: buvusio dvaro centro ir už 0,5 km buvusio ūkinio kiemo – palivarko sodybos. Abi dvaro sodybos dalis jungia vaizdingas Ančios slėnis, kuriame buvęs sodas. Atskiro kelio jungiančio sodybas nėra, į jas veda Batakių – Skaudvilės kelio atšakos.Prie įvažiavimo į dvarą buvę vartai su medžių alėja, priešais rūmų pagrindinį fasadą buvęs parteris su gėlių klomba, kiek šiauriau – tvenkinukas, nuo pagrindinio kelio į sodybą vedė eglių alėja. Aplink ponų namą buvusi puikiai tvarkoma aplinka: dekoratyvūs gėlynai, takeliai, vejos, karpomos gyvatvorės, prižiūrimi Ančios šlaitai.

OPLANKIO DVARAS

oplankio-1

Rūmai pastatyti XIX amžiuje.Buvę dvaro rūmai stačiakampio plano su šiaurės rytuose vėliau pristatytu dviaukščiu korpusu. Pastatas taip pat dviejų aukštų, dengtas dvišlaičiu stogu, raudonų plytų mūro, tinkuotas. Šoniniuose fasaduose išmūryti prieangiai su arkomis, virš prieangių – balkonai. Pagrindinio, šiaurės vakarų, fasado plokštumą pagyvina puošybinės lizenos ir tarpulangiuose įkomponuotos lipdytinės rozetės. Avarinės būklės pastatas iki šiol naudojamas kaip gyvenamasis namas. Gausu išlikusių unikalių interjero įrangos ir puošybos detalių: mediniai sienų paneliai, vestibiulio sienų tapyba heraldiniais motyvais, mediniai laiptai ir lenkti turėklai, gipso lipdiniai, medinės vidaus durys, parketo ir plytelių grindų fragmentai. Ūkinė dvaro sodybos pastatų dalis buvo susitelkusi komplekso šiaurės rytų pusėje. Arčiausiai rūmų čia buvo XIX amžiuje statiniai – šulinys su akmeniniu rentiniu ir nedidelė duonos kepykla. Jos plytų stačiakampis pastatas dengtas dvišlaičiu čerpių stogu.Išraiškingiausias išlikęs ūkinis pastatas – tai svirnas, dabar naudojamas kaip sandėlis. Panašių architektūrinių formų ir vienaaukštės kiaulidės, ir du ūkinės paskirties pastatai: taip pat raudonų plytų mūro, stačiakampio plano, langai su segmentinėmis sąramomis. Dviejų gyvenamųjų namų buvusių kumetynų ar dvarotarnautojų namų formose susipina tradicinės liaudiškos statybos ir Klaipėdos krašto architektūros įtakos.

ONUŠKIO DVARAS

 onuškioonuškio-5

Onuškio dvaras XVI amžiuje priklausė Rajeckiams, XVII amžiuje valdė Mlečkos Kaminskiai 1774 m. Onuškyje pastatė bažnyčią.XVIII-XIX amžiaus sandūroje dvarą nupirko Juzefas Komaras, Antano sūnus, vedęs Teklę Zyndram-Koščialovską po kurio mirties 1847 m. Onuškį paveldėjo sūnus Teofilis 1800-1861. Jis ir pastatė vėlyvojo klasicizmo rūmus,kurių fasade puikavosi 11 kolonų, atgręžtų į parką, vėliau formuotas visas kompleksas.Po rūmų statytojo mirties dvarą valdė jo sūnus Vladislovas Komaras 1848-1896 metais, po šio mirties – jo žmona Marija ir vaikai. Vedybų keliu dvaras atiteko Krasickiams, o 1922 metais dvaro žemės išparceliuotos žemės reformos metu. Rūmai sudegė dar I pasaulinio karo metu.Dabar pastatai apleisti, būklė bloga.

onuškio-2onuškio-3onuškio-1

PABERŽĖS DVARAS

paberžės(šilingo)

Dvarą pastatė grafas Šilingas. Dvarininkas buvo aktyvus 1863 metų sukilimo rėmėjas. Pralaimėjus sukilimą grafas Šilingas buvo ištremtas į Sibirą.Paberžės dvaras buvo padovanotas caro valdininkui Tichejevui. Tichejevas  dvarą nuomojo vokiečiui Batcheriui. Vokietis Batcheris įkūrė mokyklą, savo lėšomis maitino moksleivius.Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro žemę Tichejevai pardavė buvusiems savo baudžiauninkams. Tada dvarui priklausiusi žemė buvo išdalinta sklypais, kuriuose pradėjo kurtis vienkiemiai. Dabar Paberžės dvare yra 1863 metų sukilimo muziejus.Muziejų supa gražus parkas.

PAEŽERIŲ DVARAS ( ŠIAULIAI )

paežerių-šiauliai

XVIII amžiaus antroje pusėje beveik tris dešimtmečius Paežerius valdė Nagurskiai. Žemaitijos bajorai XVIII amžiaus antroje pusėje tapo kone turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. XIX amžiaus pradžioje Paežeriai tapo Dirvėnų dvaro palivarku. 1902 metais  Nagurskio mirties Paežerių palivarkas atiteko vienam iš sūnų Zigmantui Nagurskiui. Jis pradėjo dešimt metų trukusią dvaro rūmų statybą. Didelis dėmesys tada buvo skiriamas rūmų įkomponavimui į gamtinę aplinką. Neatsitiktinai ir Paežerių dvaro rūmai pagrindiniu fasadu atgręžti į Nelindos ežero pusę, kad pro langus ir didelę terasą atsivertų vaizdingos perspektyvos. Vykdant 1922 metais žemės reformą, Paežerių dvaro savininkui buvo palikta apie 150 ha žemės, vėliau grąžintas ir Nelindos ežeras. 1940metais Paežerių dvaras buvo nacionalizuotas. Dabar išlikę dvaro pastatai restauruojami. Šiandien tai privati nuosavybė.

PAEŽERIŲ DVARAS (VILKAVIŠKIS )

paežerių-3-vilkaviškispaežerių-5-vilkaviškiopaežerių-2-vilkaviškis

Rūmai pastatyti apie 1795-1799 metus.Rūmų interjeras įrengtas 1800-1808 metais.Rūmai yra dviejų aukštų su mezoninu fasado centre ir 2 dviaukščiais rizalitais kampuose. Keturių stambių jonėninių kolonų portikas su žemu frontonu pastatui teikia akcentuojančio didingumo. Kampiniuose rizalituose, virš pirmojo aukšto langų, išdėstytos figūrinių kompozicijų gipsatūrinės bareljefų plokštės. Šiaurinis fasadas yra be kampinių rizalitų, jo centre puscilindrinė iškyša ir mezoninas su dekoratyviškai išlenktu frontonu, pusapskritis balkonas ir 6 joninio orderio kolonos paryškina fasado kompozicijos centrą. Rūmų ilgis – 32,5 metrų, plotis- 16,5 metrų.Interjere gausu figūrinių ir ornamentinių gipsatūrų, buazerijų ir medinių apvadų apie angas. Bbiliardinė – pirmame aukšte, miegamasis – antrame aukšte. Dekoratyvinė rotondinė šokių salė, perdengta kupoliniu skliautu ir papuošta judrių pozų šokėjų ritminėmis figūromis, vešlių augalinių ornamentų reljefinėmis kompozicijomis. Ant plataus salės karnizo, puošnių konsolių prijungtas balkonas orkestrui. Ornamentiniais reljefais dekoruota svetainė ir miegamasis, kuriame dvi jonėninės kolonos ir dvi puskolonės atskiria lovų zoną. Paežerių ansamblio svarbiausias pastatas yra rūmai. Netoli jų, prie pietvakarinės vejos, stovi oficina su šalia jos, pietų pusėje, iškylančiu aukštu belvederiniu bokštu. Kitoje vejos pusėje, priešais oficiną, anksčiau stovėjo gėlių oranžerija, nugriauta XX amžiaus pradžioje. Nuo rūmų einanti kaštonų alėja suka link kelio, už kurio kaip ašinis komponentas rūmams anksčiau stovėjo neogotikinio stiliaus kumetynas su bokšteliais pastatą. Jis nugriautas XX amžiaus pradžioje. Iš visų pusių rūmus supa parkas. Parkas Įkurtas XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pirmoje pusėje. Parkas ir sodas užima 16 ha plotą. Šiaurės pusėje jis šliejasi prie Paežerių ežero, rytų pusėje – prie Kastinės upelio. Parkas mišrus. Jo pakraščius supa tiesios alėjos, vidus apželdintas laisvai, peizažinio parko principais. Parke yra trijų tvenkinių kaskada. Šiaurės pusėje tvenkinio saloje įrengta šokių aikštelė, vietoje nugriauto vynuogyno pastato, stovi mūrinė daržovių oranžerija. Parke daugiausia auga vietiniai ir keletas atvežtinių medžių. Kazimiero Jogailaičio valdymo laikais Paežeriai atiteko Michailui Glinskiui. Nuo XVIII amžiaus vidurio iki XIX amžiaus pradžios Paežeriai priklausė Raudondvario Zabieloms. Vėliau jie atiteko dvarininkų Gavronskių giminei. 1939 metais iš Gavronskių Paežerių dvarą nusipirko bankininkas J. Vailokaitis. Jo iniacityva rekonstruotas rūmų centrinio pastato interjeras. Vokiečių okupacijos metais Paežerių dvaras buvo tapęs generalinio komisaro Lietuvos sričiai  Von Rentelno rezidencija. Pokario metais 1945-1947 metais rūmų pirmajame aukšte buvo vištidė. Tuo laiku buvo sugadinti pastato dekoratyviniai įrengimai, valgomojo kambario parketas ir buazerijos, plafonų gipsatūros, apgadinta ir rūmų išorė, apleistas parkas. Po 1947 metų rūmuose įsikūrė Vilkaviškio melioracijos statybos ir montavimo valdyba. 1954-1957 metais ir 1968-1970 metais rūmai buvo suremontuoti. 1979-1981 metais rūmai restauruoti pagal Romualdo Kazlausko projektą. 1995 metais dvaras perduotas Lietuvos dailės muziejui. Čia įkurta Suvalkijos krašto dailės galerija.

paezerių vilkaviškispaezerių vilkaviškis-3paezerių vilkaviškis-1

PAGRYŽUVIO DVARAS

pagryžuviopagryžuvio-1

XVIII amžiaus pabaigoje Pagryžuvio dvaras priklausė didikams Šemetoms.Vėliau – Pšeciševskių šeimai. XIX amžiaus pradžioje dvarą valdė Adomas Pšeciševskis. 1858 metais pastatyti dvaro rūmai. Tačiau Jeronimas Pšeciševskis 1863 metais rėmė sukilėlius, todėl caro valdžia jį ištrėmė į Tomsko guberniją, o dvare tuo tarpu laikinai gyveno rusas Aleksandras Hristianovičius.Romantinio stiliaus rūmai pastatyti 1859 metais pagal architekto Fulgeto Rimgailos projektą. Pagryžuvio dvaro rūmai turi ryškių klasicizmo ir baroko sąsajų: iš pradžių pastatyti vieno aukšto, o antras aukštas statytas jau XX amžiuje. Nuo 1878 metų Izidorius Romeris išpirko po sukilimo sekvestruotą Pagryžuvio dvarą. Nuo to laiko dvaras perėjo per 5 Romerių rankas. Mirus Romeriams, dvarą turėjo paveldėti jų vaikai, bet po I pasaulinio karo dvaras buvo nacionalizuotas ir atiduotas jėzuitams. Dvaras stipriai nukentėjo per karą atsidūręs ant fronto linijos.Nepriklausomos Lietuvos metais rūmuose veikė jėzuitų vienuolynas. 1951 metais čia įsikūrė Respublikinė plaučių tuberkuliozės sanatorija.

PAJIEŠMENĖS DVARAS

pajiešmenės -1

Dvaras pastatytas 1895 metais.Dvaro savininkai: Klebokas,Ropas.  Pastatyti 1895 metais. Išlikę dvaro rūmai,oficina, ūkiniai pastatai.Likęs molio telkinys.

PAKIAUNIO DVARAS

pakiaunio-2

Pastatyta 1900-1903 metais. Savininkai Malickiai, Ašenbergai. Ji yra nuo nuo Kiaunos upės kairiojo kranto, šalia kelio Švenčionys-Utena.Yra išlikęs dvaro sodas.Nykstanti medinė dvaro sodyba.

PAKRUOJO DVARAS

pakruojo-3pakruojo-4

Baronai fon Ropai dvarą valdė nuo 1780 -1940 metų. Pakruojo dvaras buvo daugelio dvarų:  Akmenėlių, Naujadvario, Šukionių, Juknaičių, Liberiškio, Maldžiūnų, Palašmenės, Žydmiškio ir Kalevų centras. Pakruojo dvarui priklausė apie 30 tūkstančių ha žemės ir miškų. 1940 metais Pakruojo dvare buvo dvaro rūmai, koplyčia, 9 kumetynai, 10 tvartų, 6 klojimai, 3 svirnai, alaus darykla, vėjo malūnas,vandens malūnas su lentpjūve, kalvė, garažas, skalbykla, malkinė, oranžerija.Priešpaskutinis dvaro savininkas buvo Leonas Ropas, po kurio mirties 1940 metais dvarą paveldėjo brolio Bruno sūnus Julius Ropas. 2004 metais Vyriausybė dvarą valdymą patikėjo Pakruojo savivaldybei. Vertingiausi ansamblio pastatai – ansamblio centre esantys centriniai rūmai su portiku, retai Europoje sutinkamas romėnų akvedukų pavyzdžiu 1821 metais statytas dolomitinis arkinis tiltas-užtvanka.Centriniai rūmai – stačiakampio formos dviejų aukštų pastatas, išsiskiria unikaliu Lietuvoje, trijų portikų panaudojimu rūmų pastate 6 kolonų pagrindinio fasado centre ir dar dvejais iš abiejų šoninio fasado pusių. Pakruojo dvaro sodyba –  vienintelis vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys Pakruojo krašte. Rūmuose dekoru bei puikia akustika išsiskiria ovalinė šokių  salė. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios ir reprezentacinės patalpos, antrame aukšte –miegamieji. Ūkinis kiemas atskirtas arkomis. Pietiniame kiemo gale yra 2 svirnai. Visi statiniai pastatyti iš lauko riedulių ir skaldytų akmenų.

palangospakruojo

PALANGOS DVARO RŪMAI

201107043042011070430120110704296201107043162011070431920110704315

Žemaitijos žemę iki 1527 metų valdė Žemaitijos seniūnas. XVI amžiaus viduryje buvo sudaryta Palangos seniūnija. XVIII amžiaus pabaigoje Palanga tapo privačia. 1775 metais karalius mainais už Liachovičių karalystę Palangą perleido S.Masalskiui. Šis 1824 metais Palangą, Darbėnus, Grūšlaukę parduoda Mykolui Tiškevičiui. Garsėjant Palangai kaip kurortui, Tiškevičiai nutarė paversti ją savo giminės vasaros rezidencija.  XIX amžiaus pabaigoje Tiškevičiai tapo Palangos savininkais, o miestelėnai mokėjo nuomos mokesčius už sklypus. XIX amžiaus antroje pusėje Juozapas Tiškevičius prieš medinius rūmus pastatė naują mūrinį pastatą Kurhauzą. Kai 1891 metais J.Tiškevičius padalijo savo valdas sūnums, Palanga atiteko Feliksui Tiškevičiui. 1893 metais, po vedybų, pastarasis nusprendė apsigyventi Palangoje nuolat. 1897 metais klampioje žemaičių laikyto šventu senojo Birutės miško vietoje pradedama naujų rūmų statyba. Kadangi parinkta vieta buvo labai žema, tai supilta didelė terasa, ant kurios pagal F.Švechterio projektą pradėti statyti rūmai. Kartu pradėti ir parko kūrimo darbai.  Birutės kalno papėdėje įrengta Lurdo grota. Parkas užima 30 ha, yra tvenkinių sistema. Dvaras pastatytas: 1897 metais.Dvaro savininkais tapo Grafas Feliksas Tiškevičius 1897-1932 metais, grafienė Antanina Tiškevičienė 1932-1940 metais.  1902 metais šalia Birutės kalno iškilo stačiakampio plano dviejų aukštų mūriniai rūmai su rizalitais. Vakarų pusėje pastatyta aštuonkampė koplyčia sujungta su rūmais. 1922-1924 metais rūmai remontuoti, šalia pastatyti pagalbiniai pastatai, arklidė, daržinė, tvartai, ledainė, oranžerija. Rūmuose sukaupta nemaža vertingų meno kūrinių kolekcija. Tiškevičių laikais Palangoje buvo statomos vilos, pensionai, teatras, gydyklos, cukrainės ir kiti kurorto pastatai. Mieste veikė medinė bažnyčia, muitinė, gintaro fabrikas, Juozo Tiškevičiaus tiltas, prie kurio priplaukdavo laivai. Tiškevičiai čia gyveno iki 1941 metų.  Savininkams pasitraukus iš Lietuvos, rūmai nacionalizuoti. Tiškevičių giminės rankose Palanga išbuvo 116 metų. Po 1945 metų rūmai atiduoti Dailininkų sąjungai.  Nuo 1963 metų rūmuose veikia Gintaro muziejus. Palangos parkas yra mėgstama kurorto svečių poilsio vieta. Parkas peizažinis, yra fontanas, gėlynai, rožynas. Bendras plotas apie 100 ha : medžiai 60 ha, pievos 25 ha, gėlynai 0,5 ha, vandens telkiniai 1 ha. Yra 7 skulptūros, dekoratyvinis apšvietimas. Čia rengiami įvairūs meno renginiai. Parką išlaiko Palangos savivaldybė.

201107043362011070434020110704344201107043422011070433820110704343

PALĖVENĖS DVARAS

palėvenėspalėvenės-2

1708 metais broliai Mikalojus Komaras ir Andrius Komaras surašė rąštą kuriuo pasidalino Palėvenės dvarą į dvi lygias dalis. Į lygias dalis buvo padalinta dvaro ariama ir neariama žemė, miškas, pievos, valstiečių gyvenvietės ir dvarui priklausę Žižmariškio, Radžiūnų, Padvarininkų, Ožkinių, Maugarų, Gorupės, Slabados kaimai. Pačia sodyba buvo nutarta naudotis bendrai.Komarai toliau plėtė dvarą. Pirkdami naujas žemes. Kai kurias žemes jie valdė užstato teisėmis. Mikalojus Komaras užstato teisėmis valdė taip pat Palėvenės vardu vadinamą dvarą.Žemutinės Palėvenės dvarą iki pat mirties 1732 metų valdė Andrius Komaras. Mirus Andriui Komarui, visą turtą ėmė valdyti brolis Mikolajus Komaras.1740 metais Mikalojus Komaras surašė testamentą, kuriuo dukroms užrašė pinigus, o sūnums-nejudamą turtą.Po nejudamo turto dalybų 1743 metais tarp brolių Ignaco ir Antano Komarų, Žemutinės Palėvenės dvaras su Aukštutine Palėvene atiteko Antanui Komarui.1798 metais dvarą valdė Sofija Komarienė . Vėliau šiomis teisėmis naudojosi jos sūnus Jurgis Komaras.Rūmus supo 2 ha ploto angliško stiliaus parkas pasižymėjęs labai senais ir įvairiais medžiais. 1859 metais Komaro dvare veikė vandens malūnas ir spirito varykla. XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Palėvenės dvaras priklausė Mykolo Komaro broliui Jurgiui Komarui. 1912 metais po jo mirties Palėvenės dvaras atiteko jo sūnui Bogdanui Komarui 1884 metais – 1962 metais.Bagdonas Komaras buvo  paskutinis šio dvaro savininkas. Tuo metu dvaras susidėjo iš Žemutinės Palėvenės, Dembiškio vienkiemio, taip pat dvarui priklausė žemės sklypai Ožkinių kaime bei Palėvenės miestelyje.Tarpukario laikotarpyje Palėvenės dvare vystoma intensyvi ūkinė veikla. Dvaro žemėje tuo metu gyveno 130 žmonių, dvare dirbo daug samdomų darbininkų.Komarų giminė valdė iki 1940 metų.

PALIESIAUS DVARAS

paliesiaus

1736 metais dvaras priklausė Justinai ir Kazimierui Petrui Kublickams. Nuo 1921 metų dvaro savininku tapo Romualdas Bžezinskis. Buvo vandens malūnas, kuris sovietmečiu sunyko.

PALIESIŲ DVARAS

paliesių

Sodyboje yra išlikę dvaro pastatai: rūmai taip pat kumetynas, daržinė ir svirno
pastatas.1908m. statybos, jie laikomi vieni iš nedaugelio ir vieni iš geriausių neogotikos stiliaus, tęsenčios vietinės gotikos tradiciją. Dvarui priklauso 12,1668ha žemės sklypas kuriame yra gražus parkas, brandus sodas.  Rūmų, kumetynų, daržinės ir svirno pastatai sugrąžinti dvaro paveldėtojai A. Liutikienei.

PALŪKŠČIO DVARAS

palūkščio-1

Dvaras pastatytas XVII amžiuje. Buvę dvaro savininkai Danielius Rudžianskas.Yra šiuo metu šlikę dvaro rūmai , kumetynas , vandens malūnas , pirtis , arklidės, ūkinis pastatas.Dvaro sodyba yra privati.

PANEMUNĖS PILIS

panemunės pilis-6panemunės parkaspanemunės pilis-1

Panemunės pilis – renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, Pilies I arba Vytėnų gyvenvietėje, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto.Greta pilies yra senas, jau sulaukėjęs parkas 15,62 ha su 5 kaskadiniais tvenkiniais. Jis labai nuniokotas, pokario laikais iškirtus šimtametes liepas ir kitus medžius. Apie 15 km nuo Jurbarko, stovi Panemunės pilis, kaip manoma, pavadinimą gavusi nuo Panemunės dvaro, kurį 1597 metais vengrų didikas Janušas Eperješas įsigijo iš žemaičių pakamario S. Stankevičiaus–Belevičiaus. 1604–1610 metais J. Eperješas ten pastatė rezidenciją. Išaugusi iš minėto Panemunės dvaro, ji atspindėjo renesanso epochos bruožus, kai kur dar atkartodama jau praeitin nutolstančius gotikos elementus. Pilies projekto autorius ir pirmasis statybų prižiūrėtojas buvo Janušo Eperješo šeimos draugas, Vilniaus pilies architektas Petras Nonhartas. XVII amžiaus viduryje Janušo Eperješo sūnus Kristupas rekonstravo tėvo statytą pilies ansamblį. Antroje XVIII amžiaus pusėje pilį nusipirko baronas Leonas Igelštromas. Po 6 metų pilies savininkais tapo Gelgaudų šeima. Naujieji šeimininkai įvykdė klasicistinę pilies rekonstrukciją. 1831 metais numalšinus sukilimą Antanas Gelgaudas žuvo mūšyje, Jonas Gelgaudas pasitraukė į Vakarus, todėl pilis buvo apleista, jos vertinga biblioteka ir paveikslų galerija išvežtos į Peterburgą.1831 metais visi Gelgaudų turtai atiteko carinės Rusijos iždui. Pasikeitus savininkams, keitėsi ir pilies pavadinimas, Panemunės pilį imta vadinti rusišku Zamkaus vardu.1867 metais pilį ir dvarą iš Valdinės palatos perėmė Gelgaudų turto paveldėtojas dvarininkas Stanislovas Puslovskis. Pilyje įrengti keli kambariai, bet rytinis korpusas beveik sugriuvo.1925 metais pilį ir dvarą nusavino Lietuvos valstybė, jie iš varžytynių parduoti iš JAV atvykusiam kunigui Antanui Petraičiui. Grįžęs į tėvynę, rengėsi čia įkurdinti vienuolių saleziečių centrą, kad jie steigtų mokyklas, plėtotų katalikišką švietėjišką veiklą. Taip pat norėjo pilies bokšte įrengti observatoriją, tačiau šio tikslo nepavyko įgyvendinti. Kunigas Antanas Petraitis, jausdamas širdies sutrikimus, sumanė skubiai perduoti visą savo turtą saleziečiams. Gavęs pritarimą iš Kauno arkivyskupo Juozapo Jono Skvirecko, surašė testamentą. Kunigas Antanas Petraitis mirė 1933 metais ir buvo palaidotas Skirsnemunės bažnyčios šventoriuje. Įsikūrę saleziečiai netoli pilies ant kalnelio pastatė koplytėlę, kurioje perlaidojo savo globėjo palaikus. Per karą koplytėlė buvo išniekinta. Kunigo Antano Petraičio palaikai perkelti į Skirsnemunės bažnyčios požemį. Tarpukariu čia veikė vienuolių saleziečių vienuolynas, uždarytas Antrojo pasaulinio karo metais. 1934 metais pilies griuvėsius, nusiaubtus 1927 metais gaisro, pasiūlyta perimti Švietimo ministerijos Kultūros departamentui, o 1935 metais ji perduota Švietimo ministerijos Archeologijos komisijai,. Nuo to laiko pilis buvo įvairių kultūros ir švietimo įstaigų žinioje.1939, 1959–1962 metais pilis buvo konservuojama, 1984 metais ir 1995–1997 metais restauruojama. 1961 metais įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą.2009 metais pilis pradedama atstatyti, numatoma atkurti visa buvusi pilies išvaizda, atstatomi nugriauti du gynybiniai bokštai, bei vienas iš pilies korpusų, taip bus atkurta buvusi pilies struktūra su uždaru kiemu. Architektūros paminklas. Pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai.

panemunės pilis-5panemunės pilis-4panemunės regioninis parkas-4

PANEMUNĖS DVARAS

panemunėspanemunės-1

Panemunės dvaras priklausė garsiai Žemaitijos bajorų Stankevičių–Bilevičių giminei, kuri 1595 metais užstatė dvarą J. Eperješui, o 1597 metais jį jam ir pardavė už 14 tūkstančių. grašių. Dvaro pardavimo akto inventoriuje minimas dvaro pastatas, klojimas, daržai, užtvankos ir malūnai, kūdros ir dvarui priklausiusios žemės valdos. Dvaro rūmai buvo pradėti statyti apie 1604 metus, o pradiniame statybos etape iki 1610 metų ant Nemuno viršutinio šlaito iškyšulio  galo buvo pastatytas dviaukštis gyvenamasis  korpusas, pradėtas ūkinis korpusas, kiemas aptvertas gynybinės sienos imitacija. Kiti korpusai J. Eperješui esant gyvam nebuvo užbaigti, o kai kurie nebuvo net pradėti. Dvaro rūmų ansamblį apie 1604–1610 metus sudarė rytų ir šiaurės korpusai, vakarų ir pietų kiemo sienos bei prie jos buvę pastatai ir renesansinė arkada. Po Janušo Eperješo mirties jis paminėtas tarp testamento vykdytojų, be to, 1611–1612 metais jo statytame Gaižiūniškių dvare galima pastebėti stilistinių ir konstruktyvinių analogijų su Panemunės dvaru. Po J. Eperješo mirties trys jo sūnūs – Kauno pavieto pastalininkas Kristupas, žemaičių stalininkas Jurgis ir Jonas – lygiomis teisėmis paveldėjo Panemunės dvarą. Vėliau Jurgis Eperješas, išpirkęs iš Jono jo dalį, savo ir atpirktąją dalis padovanojo Kristupui Eperješui, kuris XVII amžiaus viduryje rekonstravo rūmų ansamblį, pakeisdamas durų ir langų angas ir pastatydamas du bokštus. Eperješų giminė Panemunės dvarą valdė iki 1753 metų. Vis blogėjant finansinei padėčiai dvaro ansamblis nyko ir buvo menkai prižiūrimas. Tai atsispindėjo ir pardavimo inventoriuje, kuriame minimos suirusios rūmų krosnys. Tačiau dvarą įsigijęs pulkininkas L. Igelstromas jau 1759 metais dvarą pardavė Akmenės seniūnui, LDK vėliavininkui A. Gedgaudui. Po antrųjų vedybų praturtėjęs A. Gedgaudas po 1783 metais atliko kapitalinę dvaro rūmų rekonstrukciją. Klasicistinės rekonstrukcijos metu buvo pakeistas patalpų išdėstymas ir jų paskirtis, fasaduose atsirado klasicistinių architektūros elementų, sumažinant ir iškertant naujas langų angas ir keičiant jų apipavidalinimą. Po 1831 metų sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo Antanas ir Jonas Gedgaudai, Panemunės dvaras buvo sekvestruotas ir perėjo Vilniaus Valdinių rūmų žinion. 1993 metais dvaras grąžintas Lauciškio paveldėtojams. Dabar dvaras nyksta neprižiūrimas.Ant Nemunėlio kranto išsidėsčiusi dvaro sodyba – viena originaliausių Lietuvoje. 

PANERIŲ DVARAS

panerių

Panerių dvarą XVIII amžiuje įkūrė karališkojo dvaro tvarkytojas Simonas Liudvikas Gutakovskis. Po krašto okupacijos 1795 metais, Panerių dvarą nupirko S. Puzina, paskiau dvaras atiteko Riomerių giminei. Prieš I pasaulinį karą Panerių dvarą įsigijo grafas Antanas Slaboševičius, dvaro žemę ir visus ūkinius reikalus tvarkė valdytojas Teodoras Mickevičius.1922 metais, Lietuvoje vykdant žemės reformą, didžioji dalis dvaro žemės buvo nusavinta. Pagrindiniai dvaro pastatai ir dalis žemės iki maždaug 1936–1937 metais priklausė A. Slaboševičiui. Vėliau savininkas dvarą pardavė, dalį žemės nusipirko dvaro valdytojas T. Mickevičius. Savo žemėje jis pastatė naujus medinius namus pensionui, į kurį poilsiauti suvažiuodavo Lietuvos šviesuomenė. Prieš rusų okupacija, Panerių dvaras priklausė Kauno gimnazijos direktoriui Stasiui Kairiūkščiui. Sovietmečiu nacionalizuotas dvaras atiteko Rašytojų sąjungai. Vėliau čia buvo vaikų namai, o nuo 1968 metų – Vievio sanatorinė-internatinė mokykla.Iki šių dienų geriausiai išsilaikė dviaukščiai dvaro rūmai. Greta tebestovi dvaro ūkiniai pastatai: oficina, tvartai, kumetynas, ledainė. Dvarą supa nedidelis labiau geometrinio plano parkas.Dvaras įkurtas XIX amžiaus pabaigoje.

PARAGIŲ DVARAS

parangių

Dvaras pastatytas  XIX amžiaus pabaiga. Buvę dvaro savininkai: Nikodemas Ivanauskas.Sodyba išsiskiria jaukumu. Paragių dvaro parke nerasime didelio medžių bei krūmų asortimento, vis dėlto jis įspūdingas.  Nors Paragių buvusio dvaro sodyba per paskutinį šimtmetį ir neteko dalies savo pastatų, bet išlaikė dvaro planinę, tūrinę ir erdvinę struktūrą.Viskas čia dvelkia ramybe. Dvaro rūmuose veikia Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus.

PAVERMENIO DVARAS

pavermenio

Nuo 1585 metų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais ją valdė Truskovskiai. Vėliau Brunovai. Iki XVIII amžiaus dvaras buvo visos srities centras. 1862 metais dvare veikė drobių balinimo fabrikėlis. Dvaras pradėtas kurti XVIII amžiaus pabaigoje  – XIX amžiaus pradžioje pradžioje. Išlikę dveji gyvenamieji rūmai, ledainė, kumetynas, klėtis. Rūmai yra klasicistinio stiliaus. Pagrindinis fasadas su portiku, sienos suskaidytos piliastrais. Geometrinio plano parkas, gamtos paminklas, įveistas XVIII a. Pirmiausiai savininkai ketina likviduoti avarinę dvaro sodybos pastatų būklę, vėliau ketinama dvarą pritaikyti kompleksinėms turizmo paslaugoms.

PETRO VILEIŠIO DVARAS

p.vileišio

Vileišių rūmai – neobarokinio stiliaus rūmai Vilniuje. Pastatyti apie 1904–1906 metus Petro Vileišio užsakymu. Rūmuose buvo įkurdinta Vilniaus žinių spaustuvė, spausdinusi pirmąjį legalų Lietuvišką laikraštį mieste.  Šiuo metu rūmų ansamblyje įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

PIENIONIŲ DVARAS

pienionių-1pienionių

Formuotis jis pradėjo XV amžiuje. XVII amžiaus vidurio dvaro šeimininkais yra buvusios garsios Lietuvos didikų giminės – Sapiegos. Nuo XVII amžiaus Pienionis valdė dvarininkų Daumantų-Siesickių giminė. Būtent jie XIX amžiaus pradžioje pastatė dvaro rūmus, pasodino parką, įrengė oranžerijas. Rūmai  buvo mediniai, vienaukščiai su dviaukšte centrine dalimi. Fasadą puošė keturių kolonų portikas. Deja šiuo metu išlikę tik dalis ūkinių pastatų, parkas.Pienionių dvaras garsėjo ne tik savo įspūdinga architektūra bei egzotiniais augalais, bet ir spirito varykla. Ji buvo įrengta apie 1859 metus ir iki XX amžiaus pradžios čia buvo varomas spiritas bei daromas alus. Po I pasaulinio karo antro aukšto salėje tuometinis dvaro savininkas Juozas Daumantas Siesickis įrengė koplyčią. O 1926 metais šioje patalpoje buvo įrengta pradinė mokykla, kuri veikė iki 1973 metų.Naujieji šeimininkai dvarą įsigijo 2005 metais.Šiuo metu viskas tvarkoma. 

PILAITĖS DVARAS

pilaitės

Dvaras įkurtas XVI amžiuje, kai Pilaitė atiteko Viršilų giminei. 1827 metais Pilaitę nupirko Vilniaus universitetas.  Po 1832 metų M. Fričinskis liko Pilaitės ūkio valdytoju, o vėliau ir nuomininku. 1846 metais jis čia pastatė drobės balinimo fabriką. Tačiau 1852 metais fabrikas sudegė.   Nuo 1880 metų iki pirmojo pasaulinio karo buvusį dvarą valdė Vilniaus turtuolis Pimenovas.  Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsteigtas žemės ūkio technikumo mokomasis ūkis.Dvare gyveno iš Radvilų giminės kilusi grafienė Olimpija Mostovska.Dabar dvare yra išlikęs didelis vandens malūnas, oficina ir kiti pastatai. Šalia stūkso Pilaitės piliakalnis.

PLATELIŲ DVARAS

platelių-2platelių-1

Platelių dvaras ilgą laiką priklausė Oginskiams.Dvaras kūrėsi ant Dvaro kalvos XVI amžiuje., bet XVII amžiuje sudegė.Nuo XIX amžiaus pradžios iki 1940 metų  Platelių dvaras priklausė Šuazeliams, jie čia pastatydino prašmatnius rūmus.Išlikę kai kurie Platelių dvaro sodybos  pastatai: daržovių rūsys, jauja, oficina, arklidės, svirnas. Sodybą supa 6,32 ha parkas, kuriame yra 3 gamtos paminklai, iš kurių žymiausias – Raganos uosis, didžiausias uosis Lietuvoje  kurio kamieno apimtis 7,2 metrai, aukštis 32 metrai.

PLIKŠIŲ DVARAS

plinkšių

XIX amžiaus viduryje Plinkšes įsigijo Pliateriai.  Iki XIX amžiaus pabaigos dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui 1847–1899 metais.  K. Pliateris apie 1870–1880 metais pastatė iki mūsų dienų išlikusius vėlyvojo klasicizmo stiliaus Plinkšių dvaro rūmus. Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga. Po Pirmojo pasaulinio karo Plinkšių rūmus nusipirko Lietuvos valdžia ir čia įkūrė žemės ūkio mokyklą .1981 metais dvaro kompleksas perduotas „Mažeikių naftos” įmonei. 1983-1987 metais dvaro parko teritorijoje ši įmonė pastatė profilaktoriumą. Iš pradžių rūmai buvo stačiakampio formos. Pastatas turėjo aukštus pusrūsius. Čia buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, o ant jų – dar du aukštai. Du  fasadai buvo beveik identiški, rūmų centre – triašiai iškyšuliai, sujungti trikampiais frontonais. Stulpai ir kolonos prilaikė didžiules terasas su baliustradomis. Fasadus vainikavo plati lipdinių eilė, kurioje buvo aukšto langeliai. Prieš 1914 metus Plinkšių rūmuose buvo 30 įvairios formos ir dydžio patalpų. Reprezentacinės salės ir gyvenamieji kambariai buvo pirmame aukšte, o svečių – antrame.Iki šiol geriausiai iš dvaro ansamblio yra išlikę: rūmai, peizažinis parkas, pagrindiniai – Baltieji – vartai. Vakarinėje pusėje, išėjus pro Žaliuosius vartus, ant kalvelės, Plinkšių ežero pakrantėje, iš švedų laikų išlikusios kapinaitės. Jose ilsisi ir Plinkšių rūmų šeimininko Konstantino Platerio palaikai. Paskutiniaisiais metais centriniai Plinkšių dvaro rūmai pradėti restauruoti, tačiau trūkstant lėšų, šių darbų niekaip neįstengiama užbaigti. Daugelis kitų senųjų dvaro pastatų jau visai baigia sunykti. Maloniai nuteikia tik gražiai tvarkomas senasis Plinkšių parkas.Architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę, vertę turinti Plinkšių dvaro sodyba.

PLUNGĖS DVARAS

plungėsplungės-4

Plungės dvaro pastatų kompleksas yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Svarbiausias dvaro pastatų komplekso akcentas yra centriniai dvaro rūmai ir šalia jų buvusios dvi oficinos. Priešais centrinius rūmus stovėjo iki šiol dvaro ansamblį tebepuošiantis žirgynas. Dvaro pastatų kompleksui priklausė ir kalvė, sargo namelis, skalbykla, laikrodinė, advokatų namelis. Kunigaikščių Oginskių laikais prie Babrungo upės veikė įdomios architektūros dvaro malūnas. Jis nugriautas sovietiniais laikais. Tokio paties likimo susilaukė dar keletas dvarui priklausiusių pastatų. Plungės dvaro palivarke buvo keletas ūkinių pastatų, skirtų galvijams, daržinės. Palivarkas sunaikintas sovietiniais metais statant Plungėje kareivines. Senieji Plungės dvaro rūmai:Jie stovėjo priešais dabartinius centrinius rūmus. Tai buvo dviejų aukštų pastatas. Pirmasis aukštas – mūrinis, antrasis – medinis. Pastato priekį puošė keturios ąžuolinės kolonos.Mykolas Oginskis, įsigijęs Plungės dvarą, nutarė statytis naujus rūmus. Senuosius nugriovė. Iš likusių statybai tinkamų medžiagų buvo pastatytas didelis namas prie pagrindinių parko vartų, dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje. Oginskių laikais čia veikė senelių prieglauda, vadinamasis ubagynas. Sovietiniais laikais jis kurį laiką dar stovėjo, bet vėliau sukiužo ir buvo nugriautas. Centriniai naujieji dvaro rūmai:Po II-ojo pasaulinio karo vyko rūmų restauracija. Jos metu centrinių rūmų pamatų angoje buvo pastebėtas butelis, o jame surasti dokumentai. Jie buvo parašyti lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis. Čia buvo nurodyta ir rūmų pastatymo data, nemažai kitų įdomių faktų iš rūmų istorijos. Oginskių giminės genealogija. Prie visų dokumentų gulėjo ir paties Plungės kunigaikščio M. Oginskio raštas, kuriame buvo prašoma palikti butelį kartu su visais dokumentais toje pat vietoje, kurioje jis bus surastas. Susipažinus su dokumentų turiniu, kunigaikščio valia buvo įvykdyta.Šiuo metu Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro centriniuose rūmuose veikia 1994 metais įkurtas Žemaičių dailės muziejus.Kalvė:Šis namas yra beveik prieš paradinius parko vartus, kitoje Dariaus ir Girėno gatvės pusėje. Sovietiniais laikais jam pristatytas antras aukštas, vidus rekonstruotas – pritaikytas gyventi. Kalvėje buvo patalpa, skirta vandeniui pasišildyti. Po darbo kalvės darbuotojai čia nusiprausdavo, persirengdavo.Oginskių laikais šio namo vienoje pusėje buvo kalvė, kitoje – šaltkalvių dirbtuvė.Bažanterija:Šis dviaukštis pastatas yra prie rūmų ūkinių vartų, pačiame parko gale. Tai rodo, kad čia gyveno dvaro fazanų augintojas. Bažanterininkas prižiūrėjo ir kitus rūmų parke auginamus gyvūnus. Jų tais laikais čia būta nemažai. Po parką lakstydavo kiškiai, stirnos, tvenkiniuose plaukiodavo gulbės. Parką juosusiame Babrunge ir tvenkiniuose veisėsi vėžliai. Parkas buvo aptvertas tvora. Fazanus, vadinamus bažankomis, nustatytu laiku šaukdavo palesti – tam būdavo naudojami trimitai.Žiemos oranžerija:Ji stovėjo priešais kairiąją rūmų oficiną. Tai buvo didelis apšildomas pastatas, kuriame vėlyvą rudenį, žiemą ir anksti pavasarį būdavo auginama daugybė gėlių. Šiame pastate buvo įrengta ir Oginskių koplyčia, kurioje vykdavo pamaldos. Po Mykolo Oginskio mirties koplyčia buvo perkelta į antrąjį rūmų aukštą.Pirtis:Šis gana nemažas pastatas stovėjo netoli tvenkinio, buvusio tarp centrinių dvaro rūmų ir žirgyno. Pirtyje maudydavosi dvariškiai. Rūsys:Jame dažniausiai laikydavo maisto atsargas. Rūsys buvo didelis. Prie jo glaudėsi ledaune vadinama patalpa. Žiemą į šią ledaunę priveždavo ledo luitų ir juos užberdavo storu pjuvenų sluoksniu. Ledą naudodavo vasarą maisto produktams atšaldyti.Vasaros oranžerija:Iki mūsų laikų išlikusi laikrodinė balkonu buvo sujungta su kita patalpa, kurioje veikė vasaros oranžerija. Tai buvo didelė patalpa, atskirta stikline siena. Atšilus orui, į vasaros oranžeriją buvo sunešami pietų kraštų augalai iš žiemos oranžerijos. Našlaičių ir pamestinukų prieglauda:Kunigaikščiai Oginskiai buvo taurios sielos žmonės. Jie nuolat globodavo vargšus, ypač vaikus. Jų įkurtos našlaičių ir pamestinukų prieglaudos pastatas stovėjo toje vietoje, kur dabar yra Plungės pieninės pastatas. Šioje prieglaudoje kunigaikščių Oginskių laikais išaugo apie 200 vaikų.

PUČKORIŲ PALIVARKO DVARAS

pučkorių palivarko

Iki šių dienų išliko pastatų kompleksas, išsidėstęs abipus Vilnios. Iki XVII amžiaus vidurio priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausybės iždui ir buvęs Artilerijos vadovybės žinioje, dvaras su 6 valakais žemės vėliau atiteko lenkų didikams: Zaborovskiui, Loskarevui, Sidorovičiams, Izmailskiams.Puškarnios dvare XIX amžiaus viduryje veikė vienas didžiausių Lietuvoje malūnų. Jis išsiskyrė ne tik savo dydžiu, bet ir puikia apdaila. Mūriniame vieno aukšto pastate  XIX amžiaus pabaigoje buvo įkurtas medienos, o vėliau – popieriaus fabrikas. Čia buvo gaminamas kartonas, popierius bei medienos žaliava, kurie buvo tiekiami Kučkuriškių popieriaus fabrikui. XX amžiaus pradžioje fabrikas plėtėsi. Užėjo pirmasis pasaulinis karas ir visi jo įrenginiai buvo išgabenti į Vokietiją. Tarpukariu fabriko veikla nebuvo atgaivinta, nes Vilnioje trūko vandens. Po antrojo pasaulinio karo fabrikas virto griuvėsiais.Palivarko pastatai gana gerai išsilaikę. Dešiniajame Vilnios krante stovi buvusio kumetyno medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, šalimais – daržinė, svirnas ir tvartas. Kairiajame upės krante – beveik nepakitęs medinis su mūriniais pamatais gyvenamasis namas, kadaise turėjęs puošnų interjerą.Dabar Pūčkorių palivarko sodyba  įrašyta į saugotinų kultūros vertybių sąrašą.

PUZNIŠKIO DVARAS

puzniškio

Rūmas pastatytas XX amžiaus pradžioje .1909 metais mirus J.L.Petkevičiui, pagal testamentą paveldėtoju turėjo tapti sūnus Leonas, bet 12 metų dvaro valdymas buvo pavestas G.Petkevičaitei – Bitei. Po pirmojo pasaulinio karo Puziniškis atiteko Leono sūnaus globėjams Maldučiams. Taip dalį Puziniškio įsigijo Petras ir Emilija Čigai.Sovietmečiu Puziniškis priklausė Pasvalio miškų ūkiui.1980 metais jis perduotas Panevėžio miesto tiksliosios mechanikos gamyklai.1994 metais gamyklos administracija Puziniškį perdavė Panevėžio rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriui. 1987 metais Puziniškyje buvo įrengta memorialinė ekspozicija.

RADVILŲ RŪMAI ( MAŽIEJI )

mažieji rdvilų rūmai

Dvaras pastatytas: XV – XVI amžiuje.Buvę dvaro savininkai: Radvilų giminė XVII amžiaus pabaiga – XVIII amžiaus pradžia. 1796-1810 metais rūmuose veikė Vilniaus miesto teatras. Tai renesanso ir baroko laikotarpių rezidencinis pastatas. XVII amžiuje tai buvo puošnūs rūmai su galerija ir dviaukšte arkada kiemo fasade, juose meistriškai buvo įkomponuoti gotikiniai pastatai. Tai nulėmė pastato plano kompoziciją: vienas rūmų galas siauras, o kitas – platėjantis, gatvės fasado langų išdėstymas neritmiškas. Per 1748 metų gaisrą rūmai degė, nugriuvo šoninis fligelis ir didžioji dalis galerijos. Nustatyta, jog po minėtojo gaisro pastatas priklausė Radviloms, tačiau ankstesnieji jo savininkai nežinomi. Archeologinių tyrimų metu surasta daug koklių su Zaleckių, Tyzenhauzų, Radvilų, dekoratyvinė lėkštė su Naruševičių herbais. Po rūmais išlikę keturių gotikinių pastatų rūsiai, jų aptikta ir kieme prie buvusių vartų. Rūmų kapitelinėse sienose rasta gotikos laikotarpio mūro likučių, langų, durų angokraščių, skliautų, grindų, krosnių, židinių bei tvorų ir vartų mūro liekanų, grindinių. Rūmų laikotarpio interjero detalių neišliko. Vykdant remonto darbus pastatas pritaikytas miesto teatrui, kuris persikėlė iš greta stovėjusių Oskerkų rūmų. XIX amžiaus pradžioje teatro salė rekonstruota. XIX amžiaus antrojoje pusėje pastate buvo įrengti butai, parduotuvės, vaistinė. XX amžiaus pradžioje kieme pastatyti gyvenamieji korpusai, sandėliai. 1974 – 1982 priklausė jaunimo teatrui.

RADVILŲ RŪMAI

radvilų-1radvilų

Radvilų rūmai – pastatas Vilniaus senamiestyje, Vilniaus gatvėje.XVI amžiuje dabartinių rūmų vietoje, tada vadintoje Didžiosiomis Lukiškėmis, parko tipo sode už miesto gynybinės sienos, šalia Vilijos vartų, stovėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo rūmai. XVII amžiaus viduryje rūmus  pasistatė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didysis etmonas Vilniaus vaivada Jonušas Radvila 1612–1655 metais. XIX amžiaus pradžioje tuometinis rūmų savininkas Dominykas Radvila 1786–1813metais apleistus, negyvenamus rūmus perleido Vilniaus labdarių draugijai, kuri čia tvarkėsi iki 1940 metų. Tai buvo vieni gražiausių rūmų Vilniuje, tačiau XVII amžiaus vidurio ir XVIII amžiaus pradžios karai bei gaisrai juos smarkiai nuniokojo.  1967 metais Radvilų  rūmuose pradėti restauravimo darbai. Tuomet buvo likę tik 2 rūmų korpusai (šiaurinis ir rytinis) ir vienas – šiaurinis – paviljonas. 1984 metais buvo atstatytas ir antras – vakarinis – paviljonas.1990 metais restauruotoje Radvilų rūmų dalyje įkurtas Lietuvos dailės muziejaus padalinys.Buvę dvaro savininkai: Lietuvos didysis etmonas Vilniaus vaivada Jonušas Radvila 1612-1655 metai, Dominykas Radvila 1786-1813metais.

RAGUVĖLĖS DVARAS

raguvėlės

XVIII amžiaus pabaigoje pastatyti klasicistiniai reprezentaciniai rūmai. Prie jų 1796 metais pastatyta Raguvėlės bažnyčia ir mūrinė varpinė. Raguvėlės dvaras arba Komarų dvaras yra klasicistinio stiliaus pastatas, su parku, esantis prie Juostos upės.Komarų dvarą sudaro didelis 19 pastatų kompleksas, išsidėstęs palei upę. Į pastatų kompleksą įeina spirito varykla, koplytėlė, du mūriniai svirnai, malūnas, žirgynas, kumetynas, daržinė, kluonas, arklidė, karvidė. Parke vyrauja vietiniai medžiai: mažalapė liepa, paprastasis uosis, paprastasis klevas, kalninė guoba, paprastasis ąžuolas, trapusis glosnis, paprastoji pušis, karpotasis ir plaukuotasis beržai. Sovietmečiu dvaras nusavintas.Komarų dvare buvo bitininkų mokykla, įkurta 1972 metais, vėliau, nuo 1975 metais – Raguvėlės pagrindinė mokykla.Komarų dvaras, šiuo metu apleistas ir nelabai prižiūrimas.1998 metais dvare įsikūrė Komarų šeimos paveldėtojai.

RAUDONDVARIO DVARAS ( KAUNAS )

301157

1652 metais dvarą įsigijo J. Radvila. 1662 metais iš Radvilų jį įsigijo Vorlovskiai, XVIII amžiaus antroje pusėje Zabielos.1819 metais dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų:oranžeriją, svirnus, arklides, įrengė parką.1831 metais sukilimo metu rūmai apdegė. 1832-1840 metais Tiškevičiai juos atstatė ir šiek tiek rekonstravo, buvo pertvarkyti ir papildomai pastatyti kiti mūriniai dvaro pastatai: oranžerija,pietinės oficinos antrasis aukštas ,šiaurinė oficina, arklidės ir ratinė. Po 1855 metų rekonstrukcijos jie tapo dar puošnesni. Valdant Tiškevičiams iki 1915 metų dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Rūmuose buvo dailės galerija, biblioteka.I pasaulinio karo metais dvaro rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių Oberosto valdybos būstinė. 1927–1942 metais rūmuose Lietuvos moterų globos komitetas įsteigė vaikų namus. 1944 metais besitraukdami vokiečiai sunaikino rūmus ir oranžeriją, juos sudegino.1958 metais dvare įsikūrė Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutas.  Dabar rūmai priklauso Žemės ūkio institutui. 1994 dvaro rūmuose įrengta Raudondvario ir grafų Tiškevičių istorijos ekspozicija. Atkurta grafų dvaro vėliava. 2008 metais dvaro ansambliui suteiktas kultūros paminklo statusas.Šalia dvaro 1834 metais buvo įkurtas pilies parkas, rekonstruotas XX amžiuje. Šiaurinis parko pakraštys pereina į mišką. Čia auga raudonasis klevas, veimutinė pušis, kryminė liepa, pavasarį pražystantys edelveisai.

7583204476105

RAUDONDVARIO DVARAS ( MOLĖTAI)

raudondvario-molėtų

XVIII amžiuje minimas Puzinų dvaras. Nuo XIX amžiaus antrosios pusės iki Antrojo pasaulinio karo priklausė Senkievičiams.Dvaro sodyba sunyko, kai čia buvo įsikūręs Gulbinų tarybinio ūkio centras, garsėjęs auginamais kalakutais. Tada dvaro statiniai pertvarkyti ir pritaikyti kasdieniniams reikalams, kai kurie nugriauti. Galima pamatyti tų pastatų transformacijas, dvaro parką ant nedidelio Raudondvario ežerėlio kranto. Tačiau tikras lobis – išlikęs dvaro lobynas.  Pirmąjį aukštą puošia arkada, antrąjį – kolonada. Lobynai dvarų sodybose – puošniausi pastatai po gyvenamojo namo. Jie simbolizuodavo bajoro turtingumą ir buvo statomi pagrindiniame dvaro kieme. Lobyne bajoras laikydavo brangiausią savo turtą – karo žygių trofėjus, ginklus, giminės relikvijas, brangenybes, archyvą.Raudondvario lobynas pastatytas 1764 metais.

RAUDONDVARIO DVARAS ( NEMENČINĖ )

raudondvario-nemenčinė

Raudondvario dvaras buvo į šiaurės rytus nuo Nemenčinės, Raudondvario kaime.XVIII amžiuje Raudondvario dvaras turėjo didelį bravorą, jam priklausė 4 karčemos, plytinė, kalkių deginimo krosnis, 2 vandens malūnai, vandens energija varoma lentpjūvė. XIX amžiuje minima stipri alaus pramonė. XIX amžiaus antroje  pusėje Parčevskiai pasistatė naujus dvaro rūmus ir daug ūkinių pastatų. Įvažiavus į Raudondvarį, pirmiausiai stovi buvusio alaus bravoro pastatai. Viename iš senųjų pastatų yra gilus ir didelis rūsys.Kairėjė pusėje stovi pagrindiniai dvaro rūmai. Rūmai yra visiškai apleisti. Ūkiniai pastatai taip pat.Buvusio dvaro teritorija šiuo metu yra padalinta i kelias dalis ir priklauso skirtingiems savininkams.

RAUDONDVARIO DVARAS ( ŠEDUVA )

raudondvario-šeduva-1

Šeduvos dvaras arba Raudondvario dvaras minimas nuo XVIII amžiuje. 1789 metais jį nusipirko baronas T. Ropas iš kunigaikščio S. Poniatovskio. Naujojo dvaro pastatus Teodoras Ropas pastatė apie 2 kilometrus nuo miesto, prie Daugyvenės upės. Naujoje vietoje įkurtą dvarą pavadino Raudondvariu. Dvaro ansamblis įkurtas XIX amžiaus pirmojoje pusėje. Aplink pastatus buvo užveistas didelis parkas.Netrukus dvaro centras buvo perkeltas į Raudondvarį. Dvarą iš fon Ropų nusavino sovietai, čia įkūrę tarybinį ūkį-technikumą.Šiuo metu dvare įsikūrusi Šeduvos technologijų ir verslo mokykla.

RAUDONĖS PILIS

raudonės pilis-1raudonės pilies parkasraudonės pilies parkas-1

Pilys atgimė XVI–XVII amžiuje, kai Nemunas tapo prekybos keliu. Raudonės pilis ir priskiriama tokioms antrosios kartos reprezentacinėms panemunės pilims.Miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas  XVI amžiaus pabaigoje Raudonėje pagal olandų architekto Nornhardt projektą pasistatė renesanso stiliaus įtvirtintus dvaro rūmus – pilį. XVII amžiaus antroje pusėje Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas  įrengė čia savo rezidenciją. Tai buvo pilies klestėjimo metai. Vėliau, išmirus Kiršenšteinams, įsikūrė jų giminaičiai Olendskiai. XVIII–XIX amžiuje keliskart perstatė pilį.1811 metais iš Olendskių nusipirko  grafas Platonas Zubovas, kuris keitė daugiau jos vidų, tačiau taip pat rekonstravo pilį, iškasė tvenkinius, pastatė neogotikinio stiliaus malūną. Dmitrijaus Zubovo duktė Sofija fon Pirch-Kaisarova 1854–1877 metais vėl  perstatė pilį, kuri įgavo neogotikos bruožų ir dabartinę išvaizdą. 1877 metais pilį jau valdė Kaisarovos dukra Sofija Vachsel, o veliau ir anūkė, taip pat Sofija, ištekėjusi už portugalo de Faria e Castro. 1903 metais atliktas kapitalinis pilies remontas, tačiau per I pasaulinio karą smarkiai nuniokota ir išgrobta. Po karo Castro giminė nuskurdo ir pilis 1934 metais buvo parduota iš varžytynių – ją įsigijo LR švietimo ministerija, vėliau perduota Lietuvos bankui.1944 metais vokiečiai susprogdino pietinį didįjį bokštą kuris virsdamas sugriovė dalį pietinio korpuso. 1965 metais pilis atstatyta. Joje įsikūrė Raudonės pagrindinė mokykla, 1968 metais atstatytas didysis bokštas. Pritaikant pastatą mokyklai buvo sunaikintas istorinis interjeras.Greta pilies yra Raudonės parkas 26,8 ha; pradėtas kurti XVI amžiaus pabaigoje, vanden malūnas, gamtos paminklas – Gedimino ąžuolas. Dabar čia driekiasi dvi mažalapių liepų ir paprastųjų eglių alėjos. Auga apie 200 metų kaštonas, kurio skersmuo siekia 1,3–1,4 metro. Parkas imtas veisti XVI amžiaus pabaigoje, vėliau buvo plečiamas, pertvarkomas, sodinamas. Jį įkūrė K. Kiršenšteinas. P. Zubovui valdant iškastas tvenkinys, įrengtos apžvalgos aišktelės. S. Kaisarova įrengė naują takų sistemą, pasodino egzotiškų medžių: riešutmedis, europinis maumedis, baltažiedis vilkmedis . Po karo dalis želdinių iškirsta mokyklai kūrenti.Dominuoja vietiniai medžiai paprastasis klevas, mažalapė liepa, paprastasis uosis, karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, paprastasis ąžuolas, šermukšnis, eglė, ieva, drebulė, blindė. Gedimino ąžuolas yra seniausias parko ąžuolas. Pilies šiaurinėje pusėje yra raudonų plytų malūnas, pastatytas 1877 metais. Jame buvo dvaro tarnų gyvenamosios patalpos, ratinė.  1923 metais pastate įkurtas malūnas.Buvę pilies savininkai: Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas  XVI amžiaus pabaigoje, Platonas Zubovas XIX amžiaus pradžioje, Sofija von Pirch-Kaisarova, Sofija de Faria e Castro 1860-1934metais, po 1934 metų pilis perleista Lietuvos bankui.

raudonės pilis-4raudonės pilis-3

RAUDINĖS DVARAS

raudinės

Raudinės dvarą nusipirko iš JAV grįžę Jurgis Vėgelis ir Kazys Tumonis.1940 metais abu Raudinės  ponai buvo ištremti į Sibirą. Šiuo metu mažai kas beliko iš dvaro sodybos statinių.

RENAVO DVARAS

renavo-1renavo

Apie Renavo dvarą užsimenama XVI amžiuje. Dvaro pastatas tada buvo medinis su šiaudiniu stogu. Spėjama, kad nedidelis mūrinis pastatas čia jau turėjo stovėti XVIII amžiaus pabaigoje ar XIX amžiaus pradžioje. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurų dvaru, o vėliau, kai XVII amžiaus pabaigoje jo šeimininkais tapo suvokietėjusių prancūzų Renė giminė, dvarui prigijo Renavo pavadinimas.XIX amžiaus pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, garsėjęs pomėgiu sodininkauti. Dvaras pagarsejo sodu ir apie 18 ha angliško stiliaus parku. Buvo iškasti tvenkiniai, padaryti akmeniniai laiptai, suolai. Po jo mirties dvaras atiteko Eugenijui Renė. Renne giminės atstovas Karolis Evaldas Renne 1732 metais gavo barono titulą. Antanas Renne vaikų neturėjo ir visą savo turtą užrašė Feliksui Mielžinskiui 1871-1910 metais. Felikso Mielžinskio našlė ir jos duktė Maria Janušova Zdiechovska buvo paskutinės Renavo valdų savininkės. Mielžinskis šalia Varduvos upelio gražioje vietoje įkūrė naują apie 6 ha ploto parką. Parke suskaičiuota 48 rūšių bei formų 1761 medis. Parke auga storiausia Lietuvos eglė, kurios skersmuo 1,2 m. ir liepa, ant kurios kamieno iš šaknų išaugusios dar šešios liepos.Apie 1880 metų šlaito viršuje buvo perstatyti kuklūs, bet gana puošnūs rūmai.Po Antrojo pasaulinio karo rūmuose įsikūrė kolūkio kontora, biblioteka ir kultūros namai. 1980 metais dvaro rūmai pradėti restauruoti. Rūmuose išsaugota autentiška dvaro laikų bibliotekos aplinka. Nuo 1996 metais rūmuose veikia Mažeikių muziejaus filialas.  Renavo dvaro sodybai  priklauso rūmai, XIX amžiaus pirmosios pusės statiniai: svirnas, arklidė, du tvartai, ūkinis pastatas, sandėlis, rūsys, oranžerijos liekanos, oficina.

RIETAVO DVARAS

rietavorietavo-2

Rietavo dvaras yra Rietave. Ankstesnieji dvaro savininkai buvo Oginskiai.Nuo 1732 metais Rietavo dvaras priklausė Tiškevičiams. 1909 metais Rietavo rūmuose kilo gaisras ir daug vertybių sudegė.1924 metais dvaro centrą nusavino valstybė, dvaras buvo išparceliuotas, rūmai perduoti lietuvių katalikių moterų draugijai, kuri 1926 metais juos pardavė iš varžytinių. Naujasis savininkas Povilas Jurgaitis rūmus nugriovė, o iš plytų statėsi naujus namus.Sovietmečiu dvarvietėje įkurtas tarybinis ūkis-technikumas.XIX amžiuje Rietavo dvaro parkas buvo pats didžiausias peizažinis parkas Lietuvoje. Jis įkurtas natūraliame specialiai išretintame miške. Nuo rūmų link bažnyčios vedė liepomis apsodintas kelias. Mūsų dienų sulaukė europiniai maumedžiai, didžialapės liepos, paprastieji kaštanai, svyruokliniai uosiai. Parką puošia šalia rūmų buvusi kolonada.

RUDAMINOS DVARAS

rudaminos-1rudaminos

Rudaminos dvaro rūmai pastatyti XVIII amžiaus pabaigoje.Rudaminos dvarą 1562 metais įkūrė Nemunaičio girininkas ir Gardino teisėjas Grigorijus Masalskis. XVIII amžiuje dvaro rūmus pastatė Turčinavičiai. Jie yra klasicistiniai, stačiakampės formos su keturių kolonų portiku.  Neseniai Rudaminos dvaras atiteko naujam šeimininkui.

ROKIŠKIO DVARAS

rokiškio

Rokiškio dvaras stovi Rokiškyje. Ansamblį sudaro 16 pastatų dvaro rūmai, svečių namai, vartininko namelis, kumetynas  ir parkas.Dvaras minimas 1499 metų. XVI amžiuje Žygimantas Senasis dvarą padovanojo didikams Krošinskiams. Seniausi dvaro rūmai neišliko, nėra aiški ir tiksli jų vieta.1715 metais atiteko Tyzenhauzams.Našlė E. Krošinskienė ištekėjo už grafo I. Tyzenhauzo. Pastarieji čia įkūrė medžioklės dvarą, taip pat nuomojo jį kitiems didikams. 1792 metais jau buvo mūrijamos ir tinkuojamos sienos iš akmenų ir plytų, o 1801 metais rūmai baigti statyti. Tai buvo klasicizmo stiliaus dviejų aukštų pastatas: pirmasis aukštas buvo skirtas svečiams ir ūkio reikmėmis, o antrasis – reprezentacijai.Už rūmų 1797 metais įkurtas 16 ha parkas, šalia įrengtas tvenkinys ir pradėtas kurti zoologijos sodas. 1880 metais mirus R. Tyzenhauzui ir visus turtus paveldėjus sesei M. Tyzenhauzaitei, kuri buvo 1842 metais ištekėjusi už lenkų turtuolio Aleksandro Pšezdzieckio, dvaras atiteko Pšezdzieckiams. 1940 metais paskutiniai kilmingi dvaro savininkai Pšezdzieckiai pasitraukė iš Lietuvos.Nuo 1952 metų dvaro rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus. Nuo 1995 metų čia įsikūrusi Aukštaičių akademijos buveinė.

SALDUTIŠKIO DVARAS

saldutiškio

Saldutiškio dvaras minimas nuo XVIII amžiaus pabaigos. Jį valdė Jaloveckiai.  Antanas Jaloveckis 1772–1852 metais dvaro įkūrėjas. Seni klasicizmo stiliaus rūmai buvo daug kartų perstatinėjami, kiti pastatai keitė savo paskirtį. 1917 metais Petrapilyje mirė Boleslovas Jaloveckis. Dvaras neteko tikrojo savo šeimininko. Po jo mirties čia veikė apskrities, vėliau valsčiaus centras, mokykla ir kitos įstaigos. 1938 metais dvare įsikūrė vienuoliai saleziečiai. 1940 metais vienuolynas uždarytas. Karo metais čia veikė ligoninė. Po karo dvare savo būstinę įkūrė stribai. Vėliau šioje teritorijoje pastatyta mokykla, sudarkiusi dvaro ansamblį. Ją statant nugriauta keletas senų dvaro pastatų.Šiuo metu tai privati nuosavybė. Dvaro savininkas yra Arūnas Svitojus.

SALŲ DVARAS

 salų

Iki XVIII amžiaus dvaras priklausė Radviloms. Bet pastarieji čia negyveno, o dvaras buvo nuolat įkeičiamas įvairiems asmenims. 1806 metais dvarą nusiperka Ignotas Marikonis.  1822 metais, mirus viengungiui I.Marikoniui, dvarą paveldi Užnerio pavieto maršalka Benediktas Marikonis. Valdant jam, Salų dvaras buvo įkeistas Peterburgo globos tarybai, o vėliau jį paveldėjo Liucijonas Marikonis, kuris 1855 metais Salas pardavė Reinoldui Tyzenhauzui. Nuo 1889 metų dvarą valdė jo sesuo M.Pžezdeckienė. Po Pirmojo pasaulinio karo dvare buvo įkurta mergaičių namų ūkio mokykla, o 1924 metais dvaras perduotas Antalieptės žemės ūkio mokyklos vedėjui A.Čeičui.Po Antrojo pasaulinio karo čia įkurtas žemės ūkio technikumas.   Dvaras susideda iš dviejų kompleksų: pirmasis – rūmai, medinė bažnyčia, varpinė, gyvenamasis namas, o antrasis – ūkiniai pastatai, medžiotojo namelis. Čia dominuoja akmens mūro tvartai su uždaru kiemu ir bokšteliais kampuose. Pagrindinis ansamblio pastatas – dviejų aukštų klasikinio stiliaus rūmai.Rūmų rūsyje įkurtas žuvų muziejus.

SAPIEGŲ RŪMAI

sapiegų

Sapiegų rūmai ir parkas yra brandžiojo baroko stiliaus rūmai.1697 metais  Jono Kazimiero Sapiegos pastatyti dabartiniame Vilniaus Antakalnio mikrorajone.Parkas suplanuotas geometriškai. Plati tiesi alėja – pagrindinė kompozicijos ašis – buvo nukreipta į rūmų centrą ir pabrėžė Sapiegų rezidencijos reikšmę. Parko parteryje augo gėlės, aikštelėse buvo daug dekoratyvinių skulptūrų, pavėsinių, paviljonų. Nelygiame reljefe užveistas parkas puikiai papildė aplinką. Rūmai, parkas ir bažnyčia su vienuolynu sudarė originalų vienintelį tokios paskirties baroko stiliaus ansamblį Lietuvoje.  Vėliau čia buvo kareivinės, ligoninė. Dabar rūmai stovi apleisti, o parkas priklauso ligoninės teritorijai.

sapiegų-1 

STELMUŽĖS DVARAS

stelmužėsstelmužės-1

Stelmužės dvaras pastatytas XVII amžiuje. Dvarą valdė: vokiečių baronai Folkerzambai, vėliau rusų caro dvariškiai Valujevai,XX amžiaus pradžioje – vokiečiai baronai Hanai.Išlikęs parkas, kuriame auga Stelmužės ąžuolas, parke yra Vergų bokštas.Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios auga valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame ir auga Stelmužės ąžuolas. Parko plotas apie10 ha. Auga liepos, ąžuolai, guobos, beržai, eglės, uosiai, pušys. Prie ežero gausu gluosnių ir juodalksnių. Introdukuotos didžialapės liepos, sibiriniai maumedžiai, paprastieji kaštonai. Parkas sunyko per I pasaulinį karą, vėliau dalinai atstatytas.Stelmužės parke, prie Stelmužės ežero nuo XIX amžiaus stovi Vergų bokštas.Kuriame kalino baudžiauninkus.Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis.

stelmužės-2

SEMELIŠKIŲ DVARAS

semeliškių

1578 metais Semeliškių dvarą ir valsčių valdė Trakų vaivada Steponas Zbaražskis. 1588–1590 metais – Merkelis Zaviša. Nuo 1594 metų – Darata Zavišienė.Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza 1603, 1610 ir 1613 metais suteikė privilegijas valdyti Semeliškes Petrui Valavičiui.XVII amžiuje Semeliškės atiteko Trakų  Ferdinandui Rorui. Po F. Roro mirties, 1676 metais, seniūnu  Matas Rėmeris. Iki XVIII amžiaus vidurio dažnai keitėsi Semeliškių dvaro valdytojai. 1776–1801 metais Semeliškes valdė Granovskis, po jo mirties, 1801 metais, Semeliškių seniūnija buvo atiduota valdyti grafui N. Tolstojui.1776 metais Semeliškių dvaro sodyboje stovėjo senas rūmas, ekonomo namas, nauja klėtis ir kiti ūkio trobesiai. Semeliškės nukentėjo per 1812 metų karą – praėjus keleriems metams, dvaro sodyboje buvo pastatyti nauji rūmai. 1861 metais dvaro sodyboje buvo 17 medinių trobesių: iš jų 4 prasti, o kiti tvirti. Šalia dvaro stovėjo spirito varykla. Šiuo metu yra išlikęs po 1861 metais statytas  Semeliškių dvaro rūmas – didelis, monumentalus medinis pastatas su mūro pamatais.Nepriklausomybės metais Semeliškių dvarvietėje buvo pastatyta mokykla. Dvaro rūmai gyvena paskutiniuosius metus, nes yra paversti Semeliškių mokyklos malkine.

SENASIS ARSENALAS

 senasis arsenalas-1senasis arsenalas

XVIII aamžiuje arsenalas imtas vadinti Senuoju. Arsenalo pastatų išvaizda mažai tesikeitė iki 1834 metų. Jie buvo Rusijos karinio štabo inžinierių inventorizuoti ir pertvarkyti. Senojo arsenalo rytinis korpusas pritaikytas caro armijos artilerijos sandėliui, šiaurinis – kareivinėms ir sandėliui, vakarinis – karininkų butams. Senasis arsenalas buvo perstatytas XX amžiaus pradžioje, didžioji dalis sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą.1987 metais atkurtas Senojo arsenalo rytinis korpusas buvo pritaikytas Dailės muziejaus reikmėms.1997 metais atkurti Senojo arsenalo šiaurinis ir vakarinis korpusai -Lietuvos nacionalinio muziejaus reikmėms. Vilniaus žemutinės pilies Senojo arsenalo šiauriniame korpuse 2000 metais atidaryta pirmoji Lietuvoje atskira archeologijos ekspozicija.

SIESIKŲ DVARAS

siesikų-1siesikų-2

Siesikų dvaro rūmai pastatyti XVI amžiaus pradžioje. Pagrindiniu jos statytoju buvo Gabrielius Daumantas-Siesickis miręs 1517 metais. Rūmai-pilis turėjo tvirtovei būdingų bruožų: buvo dviejų aukštų, stačiakampiai su 2 cilindriniais ir 1 kvadratiniu bokštais kampuose. Pilies gynybą stiprino iš trijų pusių iškasti grioviai, kurie jungėsi su ežeru. 1736 metais rūmai atiteko kunigaikščiui Mykolui Radvilai. 1745 metais Siesikų dvarą nusipirko Konstantinas Daugėla 1700-1770 metais. Kaip Daugėlų giminės nuosavybė jis išliko iki 1940 metų. Siesikų dvaro rūmai 1820-1845 metų buvo atnaujinti: rūmai įgavo klasicistinių bruožų, buvo palikti tik du bokštai, pastatytos klasicistinės arklidės ir grūdų sandėlis. Po II-ojo pasaulinio karo rūmai atiteko tarybiniam ūkiui, kurio vadovai rūmuose atidarė mokyklą bei apgyvendino mokytojus ir ūkio darbininkus. Mokykla rūmuose veikė iki 1952 metų. Po to čia buvo ūkio kontora, vėliau sandėliai. Visus pastatus supo parkas, kuris užėmė 3 ha ploto ir buvo ežero pakrantėje. Dvaras naujam šeimininkui išnuomotas 1999 metais. Pilnai restauruotas bravoro spirito varyklos pastatas, sutvarkyta ežero pakrantė ir dalis teritorijos.

SIRUČIO DVARAS

siručio-2siručio-1

XVIII amžiuje Romainius valdė Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis.Vitebsko kaštaljonas Simonas Sirutis restauravo senuosius dvaro rūmus. Rūmų amžius siekia XVI amžių. XVIII amžiaus pabaigoje paveldėjo vaikaitis Karolis Prozoras.Po sukilimo Romainius įsigijo bajoras Adomas Medekša.1850–1917 metais valdė grafai Tiškevičiai, po to dvarą nusipirko J. Galvydis-Bikauskas.1937 metais šios draugijos Kauno skyriaus inciatyva Romainiuose įkurta tuberkuliozės ligoninė.

SUVIEKO DVARAS

suvieko-1

Suvieko dvarą nuo1596 metų iki 1863 metų  valdė dvarininkas Kosčiuska.Po sukilimo iš dvarininko Kosčiuskos nusavintas dvaras. Naujuoju dvaro savininku tapo P. Lyšinas. Pats dvaro šeimininkas nuolat gyveno Zarasuose, o dvaro reikalais rūpinosi valdytojas P. Macijauskas. Kai sudegė dvaro klojimas, čia buvo įrengta pastatų stebėjimo vieta, o gaisro pavojui skelbti pakabintas varpas. Prie šio pastato buvo įrengti rūsiai ledui maisto produktams atšaldyti, laikyti. Suvieko dvaro rūmai buvo mediniai, vieno aukšto, juose buvo didelė salė ir daug kambarių. I – ojo pasaulinio karo metais, vokiečiams okupavus Suvieką, dvaro pastatuose buvo įrengtas medicinos punktas. Mediniai dvaro rūmai 1919 metais gaisro metu sudegė, išliko tik iš akmenų statytas dvaro namas ir kiti ūkiniai pastatai. 1928 metais dalį dvaro nusipirko iš Salako kilęs J. Kazlauskas. Tuomet jam priklausė 89 ha dvaro žemės. 1943 metais J. Kazlauską, bevežantį lentas, nušovė rusai. Manoma, kad tai buvo kerštas už mažai apmokėtą darbą. 1992 metais nustatyta buvusi dvaro teritorija, kuri užima 12,5 ha.

SIRUTIŠKIO DVARAS

sirutiškio

Sirutiškio dvarą nuo 1760metais  įsigijo bajoras Simonas Sirutis Siručiui mirus, dvaras atiteko sūnui Mykolui. Vedybų keliu Sirutiškio dvaras galiausiai tapo Kormarovskių nuosavybe. Rūmai gerokai nukentėjo nuo istorijos audrų. Iš XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios susiformavusių dvaro ansamblio pastatų išliko rūmai ir keturkampė plytinė rūkykla.Dabar dvarą įsigijo Viktoras Uspaskichas.Dabar parkas yra tvarkomas, ruošiamasi restauruoti dvaro rūmus.

SKARAITIŠKĖS DVARAS

skaraitiškės-1

Bajorų Bilevičių giminės palikuonims, broliams Sirjatavičiams priklausė dvaras Skaraitiškės. 1878 metais Skaraitiškė visam laikui perėjo bajorų Kontrimų giminės nuosavybėn. Dabartiniai mūriniai Skaraitiškės dvaro rūmai pastatyti 1838 metais vietoje senų medinių. Rūmai turi klasicizmo stiliaus bruožų, yra devynių sąramų, stačiakampis, tinkuotas, turintis aukštus pamatus, įspūdingus skliautuotus rūsius. Dvare karo metais kilo gaisras ir jo metu sudegė 14 dvaro sodybos pastatų. Dvaro sodyboje iki 1940 metų buvo sumaniai šeimininkaujama.Sovietų valdžia visus dvaro pastatus nacionalizavo. Dvaro savininkė M. Kontrimienė ir jos dukra Sofija buvo ištremtos į Sibirą. Pokario metais rūmų pastatuose gyveno valstybiniame ūkyje dirbusių žmonių šeimos. Rūmus supo romantizmo stiliaus parkas.Dvaras dabartiniam jo šeimininkui priklauso nuo 1995 metų.

SVĖDASŲ DVARAS

svėdasų

 XVI amžiuje priklausė Radviloms.Vėliau dvaras priklausė Biržų Radviloms.Dvarui priklausė Urbaniškio palivarkas.XVIII amžiaus pabaigoje Karolis Povilas Radvila dvarą perleido Leonui Borovskiui.Valdė trumpai. Iš jo dvarą perėmė  grafai Marikoniai.Jie valdė iki 1890 metų.Apie 1890 metus dvarą valdė caro generolas Božerianovas. Vėliau dvaras su rūmais atiteko pasiturinčiam ūkininkui Juodviršiui. Dvaras priminė riterių pilį, prie jo buvo nemažas tvenkinys, puikus parkas, kurį užveisė iš užsienio pakviesti sodininkai. Rūmai virtę griuvėsiai, parkas apaugęs krūmynais.

SKUODO DVARAS

skuodo

Po Jono Karolio mirties 1621 metais vedybų keliu Skuodo dvaras kaip dukros Onos Scholastikos kraitis 1625 metais atiteko Sapiegoms.Dvarą jie valdė iki 1831 metų, kai jį už dalyvavimą sukilime nusavino Rusijos caras. Rusai dvaro pastatus pritaikė kareivinėms.Buvusiame Sapiegų dvare 1918 metais  buvo įsteigta Skuodo gimnazija.Kuri čia veikė iki Antrojo pasaulinio karo.

SLUŠKŲ RŪMAI

SLUŠKŲ RŪMAI

1833 metais pagal Štaumberto projektą rūmai perstatyti ir rekonstruoti.Pakeistas planas ir tūris,erdvios patalpos suskaidytos,sunaikintas interjero dekoras,pastatas tapo keturaukščiu,paviljonai-penkių aukštų.Sluškų rūmai – brandžiojo baroko laikotarpio originanalus tūrio ir plano pastatas. Rūmus 1690-1694 statė Polocko vaivada Dominykas Sluška. Jiems specialai supilta aikštelė, pakeičiant Neries vagą ir nukasant kalvą, skyrusią Antakalnį nuo miesto.Per 1794 metų  sukilimą veikė sukilėlių štabas, sviedinių liejykla. Po 1803 metų įrengta alaus darykla ir lentpjūvė. 1831 atiteko caro valdžiai, padaryta citadelė, nežymiai pakeistas interjeras.XIX amžiaus viduryje įrengtas kalėjimas.Kaip kalėjimas rūmai naudoti ir 1919-1940 metais. 1957 – 1959 metais buvo įrengta 25-oji PTM.1965 metais rūmai pritaikyti mokyklai.1985metais perduota Muzikos akademijai.  Šiuo metu rūmuose veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

ŠALČININKŲ DVARAS

šalčininkų

Dvaras minimas nuo XIV amžiaus. XV – XVI amžiuje priklausė Hlebovičiams. XVII – XVIII amžiuje Chodkevičiams. 1835 metais dvarą nupirko prūsų kilmės dvarininkas Karolis Vagneris. Jo sūnus Vitoldas Vagneris pastatydino naujus rūmus, spirito varyklą. Rūmai rekonstruoti apie 1904 metus.Vagneriams sodyba priklausė iki 1939 metų. Vėliau rūmų paskirtis ne sykį kito, buvo perplanuojamas vidus. Dabar čia veikia St. Moniuškos menų mokykla.

ŠATEIKIŲ DVARAS

šalteikiai

Dvaras yra  Plungės rajone, prie Šateikių miestelio,  Blendžiavos upelio pakrantėse. Šateikių dvaras pradėtas minėti XVII amžiuje. Iki mūsų dienų išliko keletas dvaro pastatų, dalis parko. Dvaras kurį laiką priklausė Erazmui Skolvydui, jis dvarą pardavė Barborai Konarskytei-Šverienei. 1661 metais Šverinai Šateikius užstatė Broel-Pliateriams.Vėliau dvaras atiteko Sapiegoms. 1717 metais  Šateikių dvarą išsipirko Pliateriai. Buvę Šateikių dvaro savininkai: Skalvydai, Šverinai, Pliateriai, Sapiegos.

ŠEREITLAUKIO DVARAS

šereitlaukio-2šereitlaukio-1

Dvaro sodyba  Dreslerių giminė pradėjo kurti XVII amžiuje.Dvarą valdė iki 1944 metų. Čia veikė vandens malūnas, spirito varykla. Netoli – garsi Mažosios Lietuvos šventvietė Rambynas ir istorinės Bitėnų kapinaitės. Parkas dvarvietėje įkurtas XX amžiaus  pradžioje. Jį puošė tvenkiniai. Augalų asortimentas buvo palyginti neturtingas. Iš senųjų medžių nemažai auga europinių maumedžių. Įspūdingai atrodo šimtamečiai ąžuolai. Iš vietinių medžių sutinkamas paprastasis ąžuolas, paprastasis uosis, paprastasis klevas, mažalapė liepa, kalninė guoba, karpotasis beržas, paprastoji eglė, trapusis gluosnis, drebulė, blindė, paprastoji ieva.Šiuo metu parkas gerokai apleistas, pastatai griūva. Išlikusiuose gyvena šeimos. Nuo 1958 metų parkas pradėtas saugoti valstybės.

ŠEŠUOLIŲ DVARAS

šešuolių

Prie Šešuolių ežero, dabartiniuose Dvarniniuose buvo Šešuolių dvaras.Jis yra žinomas nuo Vytauto laikų. 1449 ir 1478 metais dovanotas Vilniaus vyskupui.  1818 metais dvare klebonui priklausė 20 valakų žemės .1837 metais sudegė ir nebebuvo atstatytas. XIX amžiuje antroje pusėje dvaras buvo valstybinis. XX amžiuje tarpukariu dvare buvo biblioteka, spirito varykla, ūkis.Dabar mokykla. 

ŠEŠUOLĖLIŲ DVARAS

šešuolėlių-1šešuolėlių-3

Šešuolėlių dvaro žemės priklausė Radviloms. XIX amžiuje dvarininkams Jasinskiams, o šie XIX amžiaus pabaigoje dalį valdos pardavė Končiams. Iki mūsų dienų išlikusius raudonų plytų moderno formų rūmus,  XIX amžiaus pabaigoje – XX aamžiaus pradžioje pasistatė Petras Povilas Končius. Tarpukario laiku dvarą nupirko Lietuvos kariuomenės pulkininkas Jonas Variakojis. Pulkininkas gyveno nuo 1938 metų iki 1944 metų.1944 metais pasitraukė į Vakarus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dvaras buvo grąžintas Končių ir Variakojų paveldėtojams, gyvenantiems JAV. Dabar dvaras priklauso Petrauskų šeimai.Šiandien Šešuolėlių dvaras – atgimęs dvaras, kurio interjeras puošniausias ir turtingiausias iš Lietuvos dvarų.

šešuolėliųšešuolėlių-2

ŠIAULĖNŲ DVARAS

šiaulėnų

Šiaulėnų dvaras minimas nuo 1492 metų. Dvaras priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms.Vėliau jį valdė Butrimavičiai. Po to Šemetos, Jeronimas Valavičius. Pro miestelį teka Šušvė. Dvaro laukia liūdnas likimas. Į privačias rankas patekusi sodyba kasmet vis labiau griūva.

ŠILUTĖS DVARAS

šilutėsšilutės-1

1721 metais buvo įkurta dvaro sodyba Šilutėje. Dvaras yra nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Rūmai yra 2 aukštų, su gyvenama pastoge. Rūmų planas – simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. 1819 metais sodybą įsigijo Francas Vilhelmas Radkė. Tais pačiais metais buvo pradėta statyba. Dvaras Radkiams priklausė iki tol, kol jį nupirko Hugo Šojus.1892 metais Hugo Šojus nupirko Šilutės dvarą su žemėmis. Šojaus dvaras buvo labai gerai tvarkomas ir prižiūrimas.Tik įsigijęs dvarą, naujasis šeimininkas pasiliko 750 ha dvarui priklausiusios žemės.  Dvarininkas ėmėsi atnaujinti pačius rūmus, prie dvaro įrengė parką, buvo iškasti trys nauji tvenkiniai, o palei miškuotą Šyšos upę.Taip dvaras įgijo naują, patrauklią bei reprezentatyvią išvaizdą.  Po dvarininko Hugo Šojaus mirties dvarą paveldėjo jo anūkas. Tačiau, artėjant karo frontui, dvarą paliko ir su šeima pasitraukė į Vokietiją. Per karą dvaras smarkiai nukentėjo. Po II pasaulinio karo,   dvaro pastatai buvo pritaikyti mokyklos poreikiams: rūmuose ir priestate įrengtos klasės ir kabinetai, berniukų ir mergaičių bendrabučiai. Arklidės buvo paverstos sporto ir aktų sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir nedidelė salė, o tarnų name – biblioteka.Dvaro kompleksui priklausantis parkas įrengtas Šojaus valdymo laikais. Tai – angliško tipo parkas su 3 tvenkiniais ir šiltnamiais. Jame buvo pasodinta 150 veislių medžių ir krūmų, nutiesti takai, įrengtos beržų alėjos, prie pasivaikščiojimo takų pastatyti suoliukai. Parke įrengta sporto aikštė, šaudykla, pastatyti Šaulių draugijos namai, veikė restoranas. Kadangi parkas buvo suformuotas abiejose upės pusėse, teko pastatyti du tiltus – vienas iš jų buvo vadinamas Augusto, kitas – Elžbietos. Dabar tik nedidelė dvaro rūmų dalis restauruota, pagrindinių rūmų perdengtas stogas ir nudažyta rūmų išorė iš gatvės pusės.Dabar Šilutės dvaro sodybos kompleksui priklauso: rūmai, parkas, svirnas, kiaulidė, rūsys, du namai, tvartas, kluonas, siloso bokštas, sodininko namas.

ŠVĖKŠNOS DVARAS

švėkšnos

Rūmai pastatyti 1880 metais yra parkas.Parko tvenkinio saloje yra deivės Dianos statula parko pakraštyje – vandens malūnas ir kiti ūkiniai pastatai.Švėkšnos dvaras minimas nuo XV amžiaus vidurio.Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras.Zavišos Švėkšną valdė iki 1624 metų. Tuo metu, XVII amžiaus pradžioje Švėkšna sustiprinta – užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove. 1624–1644 metais  įkurtos popieriaus, parako ir stiklo dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla.Jas įkūrė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas. 1644–1694 metais valdė Denhofai, 1694–1721 metais – Grotusai, 1721–1766 metais – Oginskiai. 1766 metais Švėkšnos dvarą įsigijo Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Pliateris ir Pliaterių šeimos rankose dvaras išbuvo iki 1944 metų.Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei.

TAUJĖNŲ DVARAS

taujėnų-2

Dvaras minimas nuo XVI amžiaus antros pusės. XVIII amžiaus pabaigoje Taujėnus valdė grafas Benediktas Marikonis. 1785 metais vedė M. Radvilaitę ir gavo dvarą kaip žmonos kraitį. Po B. Marikonio mirties Taujėnų dvaras vėl atiteko Radviloms. Taujėnų dvaras Radviloms priklausė iki sovietmečio. Jį valdė Karolis Radvila ir jo sūnus Konstantinas Radvila, kuris 1941 metais buvo ištremtas į Sibirą ir ten mirė.Dvaro parkas minimas nuo 1698 metų. Dvaro parkas laisvo išplanavimo, ramaus reljefo su tvenkinių sistema. Rūmams parinkta aukščiausia vieta, nes nuo vakarinės rūmų pusės atsiveria žemiau esantys vaizdingi tvenkiniai. Parko teritoriją pagyvina rytuose tekantis Mūšios upelis.  Radvilos parke laikė stirnas, įvairių paukščių, o didžiajame tvekinyje, priešais dvarą, laikė gulbes.

TAURAGĖS PILIS

tauragės pilis

Tauragės pilis pastatyta 1844–1847 metais.Pilies rūmų ansamblis, statytas pasienio muitinei.1847 metais pastatytas dviejų aukštų mūrinis pastatas, skirtas pasienio areštuotiesiems. 1852 metais pastatas aptveriamas mūro tvora, kieme pastatoma pirtis, ūkinės paskirties pastatai, iškasamas šulinys.1866 metais visas ansamblis perstatomas į pilies kalėjimą. Tuo metu pilis įgauna bendrą iki šių laikų išlikusį vaizdą ir išplanavimą. 1971 ir 1986 metais pilies kieme pastatyti dar du nauji pastatai.Ši pilis yra buvusi ir muitinė, ir kalėjimas, ir psichiatrinė ligoninė, bet ji niekada neatliko pilims būdingų funkcijų. Dabar čia įsikūręs Moksleivių kūrybos centras.

TERESPOLIO DVARAS

terespolio-1

Terespolio dvaro rūmai statyti XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Rūmus įkūrė Chrapovickiai. Dvaras modernaus stiliaus.Jie dvare turėjo banką, kuriame aplinkiniai žmonės laikė savo pinigus.Jie taip pat turėjo banką ir Kėdainiuose. Rūmus supa bene gražiausias Kėdainių rajone peizažinio tipo parkas.Plotas 6 ha. Parke: pailgas tvenkinys, vaisių sodas, vingiuoti takai ir alėjos. Nuo 1926 metų prasidėjo dvaro smukimas. Tarpukario laiku, parką prižiūrėjo Antanas Juknevičius.

TYTUVĖNĖLIŲ DVARAS

Tytuvenai

Dvaras minimas nuo 1796 metais. Mišrus parkas įkurtas XIX amžiuje prie Gryžuvos upės. Jis priklausė Römerių giminei. Sovietmečiu senieji dvarvietės pastatai nebuvo tinkamai prižiūrimi, todėl sunyko.Pastaraisiais metais parkas pradėtas tvarkyti, tačiau iš pagrindų neatnaujinamas, todėl pasmerktas toliau merdėti.  Sovietmečiu ir pastaraisiais metais parko teritorijoje pastatyta keletas naujų pastatų, kurių architektūra visiškai nedera su parko aplinka. Nuo 1958 metų Tytuvėnėlių parkas pradėtas saugoti valstybės. 1986 metų jis paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.

TRAKŲ PUSIASALIO PILIS

trakų pusiasalio pilis

Trakų pusiasalio pilis yra esanti prie miesto aikštės. Pradėta statyti XIV amžiuje.  1390 metais sudegino patys pilies šeimininkai. 1440 metais Trakų pusiasalio pilyje buvo nužudytas kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis. Vėliau pilis buvo atstatyta, tačiau smarkiai nukentėjo XVII amžiaus viduryje per karus su Švedija ir Rusija.XVII amžiuje pusiasalio pilis buvo atiduota vienuoliams dominikonams. XIX amžiuje caro valdžiai vienuolyną uždarius, pastatai buvo atiduoti administracinėms įstaigoms, o pilies teritorija paversta parku. Nuo 1990 metų buvusio Dominikonų vienuolyno patalpose įsikūrė Trakų istorijos muziejaus administracija.

TRAKŲ SALOS PILIS

trakų pilistrakų pilis-2TRAKŲ PILIS-3

Trakų Salos pilis, stūksanti vienoje iš daugelio Galvės ežero salų.Salos pilį XIV amžiaus pabaigoje pradėjo statyti Kęstutis. Pabaigė XV amžiaus pradžioje jo sūnus  Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Muziejaus rinkiniuose saugomos dvi unikalios, analogų neturinčios, akmeninės galvos, rastos 1923 metais Galvės ežere, prie Pirties salos. Ežero gelmėje glūdi ir kunigaikščio Kęstučio skrynia su brangenybėmis.Pilis buvo statoma kaip gynybinė tvirtovė, ją  sudaro konventinio tipo rūmai su donžonu ir priešpilis. Po Didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties pilimi naudotasi vis rečiau. XVI amžiaus pradžioje Salos pilies reikšmė sumenko. Po karų su Švedija ir Rusija pilis buvo stipriai apgriauta ir neatstatyta. Nuo to laiko pilis buvo palengva apleista XVIII amžiuje ji sunyko. Po II-ojo Pasaulinio karo imtasi restauravimo darbų. Salos pilis atgavo XV amžiaus vaizdą. 1962 metais Salos pilis perduota Trakų istorijos muziejui.Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus.

trakų pilis-1

TRAKŲ VOKĖS DVARAS

trakų vokėstrakų vokės-2

Dvaras buvo pastatytas XIX amžiuje antroje pusėje. Tada Trakų Vokė atiteko Vilniaus bajorų maršalkai grafui Jonui Tiškevičiui.  Dvaro rūmai pastatyti  pagal Lazenkų Varšuvos rūmų pavyzdį. 1890 metais aplink dvarą užveistas parkas. Iki šių dienų išliko grakštūs Pietų vartai. Taip pat išliko neobaroko formomis išsiskiria dvarui priklausanti arklidė. Išliko ir 1870 metais statyta neogotikinė koplyčia, kurios rūsiuose buvo laidojami Tiškevičiai. Dabar rūmuose įsikūrusi Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga. Arklidėse veikia biudžetinė įstaiga Trakų Vokės bendruomenės kultūros centras, Trakų Vokės seniūnija.

TREPŲ DVARAS

 trepų-1trepų

Trepų kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas 1575 metais. Čia buvo Trepų dvaras ir palivarkas, dabar išlikusi tik jų dalis.Vienas svarbiausių Trepų dvaro sodybos ansamblio akcentų yra parkas. Visą parko kompleksą apjungia reto grožio gamtovaizdis su tvenkiniais.

TUSKULĖNŲ DVARAS

tuskulėnųtuskulėnų-1

Tuskulėnų parkas ir  dvaras yra įsikūrę labai arti Vilniaus miesto centro, ant Neries upės kranto. Žirmūnų rajone esantis dvaras yra labai senas architektūrinis paminklas, pastatytas dar 1825 metais Lietuvos generalgubernatoriaus Aleksandro Rimskio – Korsakovo nurodymu.Dvaro ansamblį sudaro pagrindiniai rūmai, saugykla ir keletas kitų pastatų, iš kurių išskirtiniausias – eklektiška Šventosios Teresės koplytėlė.Tuskulėnų Rimties parkas yra daugybės Sovietų KGB jėgų išžudytų žmonių poilsio vieta. Tuskulėnų Rimties parke šiandien taip pat pastatytas ir memorialinis kompleksas. Tuskulėnų memorialinio komplekso lankytojai čia gali pamatyti įdomius komplekso statinius, pailsėti natūralioje gamtos apsupty, klausydamiesi Neries upės čiurlenimo.

UTENOS DVARAS

UTENOS-1

Utenos dvaras – valdovo stalo dvaras, kurio valdytojai fiksuoti nuo XV amžiaus pabaigos iki XX amžiaus pradžios. Dvaro valdos išsidėstę dabartinio Utenos miesto vietoje ir apylinkėse.Iki šių dienų išliko prie pat dvaro buvęs kumetynas vėliau ubagynas, prie kapinių ir dvaro – senos liepos, prie kurių stovėdavę loviai baudžiauninkams plakti. Liko tvartas, klojimas. Neseniai nuversti raudoni dvaro vartų stulpai, buvę prie pat dabartinės Špokinės.

UŽPALIŲ DVARAS

užpalių-1

XIV amžiuje Užpaliai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Karališkasis dvaras, priklausęs Didžiajam Kunigaikščiui Gediminui. Įvairiuose senuose dokumentuose minimi senieji dvaro savininkai – Astikai, Radvilos, Oginskiai, Sapiegos.    XVIII amžiuje Užpaliai atiduoti Lietuvos DK vyriausiam ekonomui Mykolui Oginskiui, vėliau perėjo į Juozapo Poniatovskio rankas.   1776 metais dvarą nupirko Pranciškus Sapiega. 1831 metais prisidėjus prie sukilimo dvarą nusavino rusų valdžia.Užpalių dvaro rūmai statyti 1802 metais, frontonas į Šventosios pusę. Pastato forma išliko iki mūsų dienų. Ponai čia negyveno. Rūmai buvo skirti valdytojams. Nuo 1863 metų iki 1914 metų čia gyveno popas. 1920 metais pastatas paskirtas Užpalių mokyklai. 1921 metais priešais fasadą nutiesta gatvė, įrengtas šaligatvis. Pokario metais dvaro rūmuose buvo keletas klasių, vėliau įrengtas bendrabutis.1969 metais priklausė buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatui, vėliau Užpalių kolūkiui.Pastačius mokyklą 1988 metais perduota Užpalių kolūkiui, įrengti keli butai. Dabar nupirkus Viktorijai Jovarienei nenaudojami. Dabar, kaip ir tvartai – stovi apleistas.

UŽUGIRIO DVARAS

užugurio-2

VIII-XIX amžiaus dvaro teritorija priklausė Radviloms. Prezidentui palankūs valstybės veikėjai, iš valdininkų ir  verslininkų  surinkę lėšų, 1938 metais Užulėnyje nupirko ūkį, pastatė rūmus ir padovanojo   Antanui Smetonai . Rūmai buvo pastatydinti šalia Lėno ežero.Po to A.Smetonai 1874-1944 metais.

UŽUTRAKIO DVARAS

užutrakio-1

Užutrakio dvaras ir parkas yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, ant  Galvės ežero kranto. Užutrakio ansamblis sukurtas Juozapo Tiškevičiaus ir jo žmonos Jadvygos iniciatyva.Dvaro sodybą sudaro rūmai, parkas ir jame esantys pagalbiniai pastatai: arklidės, spirito varykla, kalvė, svirnas, sargo, keltininko ir sodininko namai, tvartai.Parkas buvo kuriamas šimtamečiame miške, kuriame dominavo pušys, eglės ir ąžuolai. Pusiasalyje tebeauga 38 rūšių vietiniai krūmai ir medžiai. Užutrakio parkas pasižymi ir unikalia žolynų kolekcija. Senajame parke gyvena šikšnosparniai. Užutrakio parke buvo trys parteriai. Parterius puošė marmurinės vazos ir skulptūros, geometriniai gėlynai, dekoratyviniai krūmynai ir pavieniai spygliuočiai.Šiuo metu Užutrakio dvaras ir parkas naudojamas įvairiems renginiams organizuoti.

UŽVENČIO DVARAS

užvenčio

Užvenčio dvaro pastatas išlikęs iki šiol, jam – daugiau kaip trys šimtai metų. Pastato rūmas buvo suręstas iš stiprių ąžuolinių rąstų. Lietuvos didžiojo kunigaikščio valia XV amžiuje Užvenčio dvaras atiteko – Mykolui Jegelevičiui. 1538 metais dvaro valdytoju paskirtas Andrius Tujinlaitis.Po to  Kasparas Bilevičius. 1569 metais Užvenčio seniūnija tapo pirmąja kunigaikščio ekonomija, kurią valdė didikas Gorskis. 1587 metais Užvenčio valdytojas jau buvo Simonas Vainius, vėlesniais metais – Matas Vainius, o po jo mirties Užventis perėjo Elzbietos Vainienės žinion.  Čia veikė bravoras, vandens malūnas. Tačiau apie 1820 metais dvaras žemės atiteko Gardino kunigaikščiui Pranciškui Druckiui Liubeckiui.Po to dvaras priklausė Pečkauskams. Dvaro aplinka XX amžiaus pradžioje buvo įspūdinga: gražus tvenkinys, liepų alėja. Užvenčio parkas – mišraus planavimo, įkurtas XIX amžiaus pirmoje pusėje ant Ventos upės kranto. Užtvenkta Venta parko teritorijoje išsilieja į didelį tvenkinį. Šiuo metu parke daugiausia auga savaiminių rūšių medžiai, iš kurių galingiausi uosiai ir liepos – jų skersmuo siekia daugiau negu 1 m. Akis džiugina ir keletas egzotinių augalų: paminėtini paprastieji kaštonai, Menzieso pocūgės, dygiosios eglės, rūgštieji žagreniai. Graži parko alėja.Pečkauskams išvykus iš Užvenčio dvaro, priklausė Jonui Smilgevičiui.  Prie Ventos tuo metu veikė didelis malūnas, stovėjo daug gamybinių pastatų.Nuo 1958 metų Užvenčio parkas ir dvaras pradėtas saugoti valstybės. Nuo 1966 metų dvarvietės teritorijoje stovinčiame restauruotame buvusio dvaro svirno pastate veikia Užvenčio kraštotyros muziejus.Nuo 1958 metų Užvenčio parkas pradėtas saugoti valstybės. Užvenčio parkas vertingiausias istoriniu, kultūriniu požiūriu.

VAIKUŠKIO DVARAS

vaitkuškiovaitkuškio-2

Dvaras kūrėsi nuo XVI iki XVIII amžiaus.1856–1862 metais dvaro rūmus pastatydino šių žemių savininkas grafas S. Kosakovskis . Rūmai buvo neogotikinio stiliaus.Mirus S.K. Kosakovskiui, dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas Eustachijus, tačiau tikroji Vaitkuškio valdytoja buvusi jo motina. 1923 metais rūmuose įsikūrė Ukmergės apskrities žemės reformos komisija. 1926 metais rūmų patalpose buvo įrengta našlaičių prieglauda. 1940 metais sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. Po II pasaulinio karo, kada rūmai smarkiai nukentėjo, dvaras nyko ir iro, kol galiausiai jame liko tik pėdsakai buvusios didingos praeities.

VARPUTĖNŲ DVARAS

varputėnų

Varputėnų dvaras yra prie Ventos intako Kesaučio upelio. Žemės sklypo plotas 172 ha, iš jų dirbamos – 162 ha, kita žemė yra parkas su tvenkiniais ir kanalais, miškas.1643 metais dvarą iš Erazmo Varpučianskio nusipirko jo žmonos sesers vyras Petras Vaišvila.  1761 metais Gabrielius Vaišvila Varputėnus – Kubiškes pardavė Jelenskiams. 1792 metais  Motiejus Jelenskis pastatė medinę Šv. Antano Paduviečio bažnyčią.Jelenskytei ištekėjus už Viačeslavo Burbos, Varputėnai 1842 metais  perėjo Burbų giminei. Dvarui priklausė pavyzdinis ūkis su 3000 ha žemės. 1898 metais dvaro parke pastatyti nauji, stilingi dviejų aukštų 1001 m² ploto dvaro rūmai. 1908 metais per vedybinius ryšius dvaras ir kaimas atiteko Hriškevičiams.1924 metais dvaras išparceliuotas, tik 350 ha palikta pavyzdiniam ūkiui. Tvenkinius jungė takai, čia buvo salelės, tilteliai, apžvalgos aikštelės. Netoli rūmų stovėjo didelis baublys. Per parką čiurleno į Ventą įtekantis Kesaučio upelis. Nepriklausomos Lietuvos metais parkas garsėjo svirnu, kuris buvo pastatytas nenaudojant pjūklo – mediena apdirbta tik kirviu.Gražiai sutvarkytas parkas traukė svečius.1940 metais dvaras nacionalizuotas. Rūmų pastate kontorą įkūrė Varputėnų tarybinis ūkis. Vėliau įkelta Varputėnų pagrindinė mokykla, kitais pastatais naudojosi butus privatizavę gyventojai.  Nuo 1958 metais parkas saugomas valstybės. 1997 metais  architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę turinti XIX amžiaus dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kompleksui priklauso: XIX amžiaus pirmoje pusėje pastatyti rūmai, parkas, du tvartai, sandėlis, kumetynas.1999 metais nuosavybės teises į Varputėnų dvarą atkūrė Antanas Griškevičius, gyvenęs Santa Monikoje JAV. Dvare veikia pavyzdinis pienininkystės-sūrių gamybos ūkis. 2009 metais paskelbta, kad dvaras parduodamas.

VAŠUOKĖNŲ DVARAS

vašuokėnų-2

Vašuokėnų dvaras yra Vašuokėnuose. Mišraus klasicizmo ir baroko stiliaus.Nuo XIX amžioaus priklausė Komarų giminei, kurie čia pastatydino dvaro rūmus. XX amžiaus pradžioje rūmus nusipirko B. Barzdžius.1914 metais, prasidėjus I-ajam pasauliniam karui, Brazdžius su šeima persikėlė gyventi į kumetyną, o rūmus užleido Kauno kunigų seminarijai.

VASAKNŲ DVARAS

vasaknų

Vasaknų dvaras – buvęs dvaras yra Vasaknų ežero rytiniame krante.Vasaknų dvarą 1505 metais įsigijo ir įkūrė  Jonas Radvila I. Vėliau dvarą valdė Lietuvos žemių maršalka Jonas Radvila su broliu Mikalojum Radvila Juoduoju. 1719 metais Vasaknų dvarą perėmė valdyti grafai Pliateriai. 1828 metais perėmė grafas Jonas-Mykolas Tiškevičius.Praėjus keletui metų po baudžiavos panaikinimo, Vasaknų dvaro valdos žymiai sumažėjo, jo savininkai nuolat keitėsi, dvaras liko neprižiūrėtas ir pamažu nyko. Apie 1936 metus  dvaro rūmai sunyko iki pamatų. Šalia dvaro buvo parkas su 5 tvenkiniais ir pasivaikščiojimo alėjomis, kuris 1958 metais paskelbtas valstybės saugomu.  1986 metais priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų.Dabar dvarui priklausantis svirnas yra atstatytas, jame įrengtas viešbutis. Buvusiame tarnų name veikia alaus bravoras.

VEISIEJŲ DVARAS

veisiejų

Jau XV amžiuje buvo įkurtas karališkasis dvaras, kurį didysis kunigaikštis Aleksandras 1501 metais skyrė valdyti savo vėliavininkui J. Glinskiui. Vėliau Veisiejai tapo Masalskių nuosavybe. V. Masalskis XVIII amžiaus pabaigoje pastatė rūmus. Iki mūsų laikų išliko tik vienas jų fligelis.Veisiejų dvaro parkas, įrengtas šalia rūmų, yra vienas seniausių Lietuvoje. XIX amžiuje kunigaikščių Oginskių iniciatyva parkas pertvarkytas į peizažinį.

VELIUONOS DVARAS

veliuonos-1

Dvaro sodyba pastatyta XIX amžiaus pimajame ketvirtyje.Veliuonos dvaro rūmai yra vieni didžiausių ir gražiausių medinių klasicistinių dvarų rūmų Lietuvoje. Veliuonos dvaras, ilgą laiką buvęs karališkasis dvaras, XIX amžiaus pradžioje atiteko Žemaičių seniūnui J.Poniatovskiui, vėliau – bajorams Zaleskiams, iš kurių labiausiai išgarsėjo 1852 metais Veliuonos dvare gimęs Vladislovas Zaleskis. Iki šių dienų išlikę mediniai dvaro rūmai, statyti 1818 – 1820 metais. Priešais rūmus – erdvus, ovalios formos, itin gražus parteris. Medinis rūmų dekoras – tobulai interpretuotų klasicistinių formų kūrinys. Keturių aukštų kolonų portikas turi visus dorėninio orderio elementus – kapitelius, triglifus su lašais, modiljonus. Trikampio frontono timpane įkomponuotas pusapskritis švieslangis. Antras žemesnis portikėlis priglaustas prie rytinio rūmų galo – čia buvo įėjimas į nedidelį galinių patalpų koridorių. Portikėlio cokolyje įspraustos rūsio durys. Fasaduose tolygiai išdėstyti stačiakampiai langai, rėmų skaidomi į 8 dalis.1984 metais restauruoti plytų mūro rūsiai, dengti kryžminiais skliautais.Rūmuose įrengta Veliuonos krašto buities ir istorijos ekspozicija.

VERKIŲ DVARAS

VERKIŲVERKIŲ-1

Verkiai – vienas seniausių Lietuvos dvarų, beveik keturis šimtmečius buvęs Vilniaus vyskupų užmiesčio rezidencija. Iki XVII amžiaus pabaigos Verkiuose mūrinių pastatų nebuvo. Dabartinis rūmų ansamblis sukurtas XVIII amžiaus antroje pusėje. Šio ansamblio iniciatorius ir mecenatas Vilniaus vyskupas Jokūbas Ignotas Masalskis. Jis Verkiuose apsigyveno 1762 metais. Iš pradžių jis gyveno senuose vyskupų mediniuose rūmuose. Vyskupas nusprendė restauruoti senuosius rūmus bei pasistatyti modernišką rezidenciją. 1780 metais Verkiai tapo Jokūbo Ignoto Masalskio nuosavybe. Tuomet ir buvo pastatytas visas ansamblis, kasami tvenkiniai, tvarkomas parkas, vedamas vandentiekis. 1792 metais Verkiai atiteko J.I.Masalskio giminaitės vyrui grafui Potockiui. Tačiau šis gyveno Baltarusijoje, todėl dvarą pardavė Vilniaus maršalkai Stanislovui Jasinskiui. Valdant jam dvaras nusigyveno, buvo įkurtas moterų pensionas, prancūzų kariuomenės ligoninė. Rūmai pradėjo irti. 1842 metais Raudondvarį į Verkius iškeitė Liudvikas Vitgenšteinas. 1874-1887 metais valdant dvarą kunigaikščiui Petrui Vitgenšteinui, Verkiai suklestėjo.  P.Vitgenšteinas  perstatė kairįjį pastatą, pristatė bokštą ir žiemos sodą, sutvarkė parką bei gėlynus.   Verkiuose taip pat buvo oranžerija, šiltadaržiai, tvenkiniai, pilni žuvų, žvėrynas, vandentiekis, 40 važinėjamų arklių, dujos, paštas, telegrafas, fotografų dirbtuvė, popieriaus fabrikas. XVIII amžiuje parkas yra vienas iš didingiausių ir unikaliausių Lietuvos parkų, išsidėstęs Neries viršutinėje ir apatinėje terasose. Iki šių dienų išlikę trys tvenkiniai prie malūnų bei žuvivaisos tvenkiniai. Po P.Vitgenšteino mirties Verkiai atiteko jo seseriai Marijai Hohenloe, kuri Verkius pardavė. XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Verkiai ėjo iš rankų į rankas, kol visiškai nusmuko. 1960 metais visas ansamblis buvo perduotas Lietuvos mokslų akademijos Botanikos bei Zoologijos ir parazitologijos institutų žinion. 1992 metais čia įsteigtas Verkių istorinis ir kultūros draustinis.

VEPRIŲ DVARAS

VEPRIŲ

Dvaro pirmtake laikytina ant Veprių piliakalnio stovėjusi medinė lietuvių pilis, kurią 1384 metais, tarpusavio kovų dėl valdžios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje metu, užėmė Vytautas, padedamas Kryžiuočių ordino. Piliai praradus savo gynybinę reikšmę, šalia iškilo dvaro pastatai.Per Švedų tvaną, 1656 metais pro Veprių dvarą Kėdainių link nuo rusų ir kazokų kariuomenės traukėsi Jonušo Radvilos daliniai. Ant piliakalnio buvę XVII amžiuje Šemetų pastatyti renesansiniai dvaro rūmai buvo nuniokoti švedų per Šiaurės karą.  XIX amžiuje pastatytas klasicistinis vieno aukšto rūmų pastatas, prie kurio vakarinės pusės pristatytas dviaukštis klasicistinis, stačiakampio formos priestatas, papuoštas keturių kolonų portiku.Pirmieji žinomi Veprių dvaro valdytojai buvo lietuvių didikai Kęsgailos. valdę 1542 m. Jie ant piliakalnio kalvos pasistatydino rūmus. Vėliau šeimininkavo Oginskiai.Po to A. Oginskio duktė Barbora Oginskaitė Šemetienė.Vėliau atiteko jos broliui  Marcijonui Oginskiui.XVII amžiaus pabaigoje kraičio keliu perėjo  Steponui Tyzenhauzui . Jos palikuonis Vilkmergės teismo seniūnas Benediktas Tyzenhauzas paliko Veprių dvarą sūnui Mykolui. Po  Mykolo Tyzenhauzo 1725-1767metais mirties dvaras atiteko jo našlei Barborai Zyberkaitei-Tyzenhauzienei. 1808 metais  Ignotas Tyzenhauzas pardavė dvarą Juozapui Dominykui Kosakovskiui.Po to dvarą  perėmė Juozapo Kosakovskio jauniausia duktė Pelagija 1798-1881 metais. 1833 metais  Veprių dvaras ir parkas buvo atnaujinti.Iš Saint Clair’ų 1855 metais dvarą nusipirko  Onos Römerytės šeima, persikėlusi gyventi iš Musninkų. 1883 metais, po gaisro, jį įsigijo grafas Adomas Alfredas Pliateris. Jo sūnus Marijonas Vandalinas Pliateris valdė dvarą nuo tėvo mirties 1909 metais iki 1923 metų. Jo valdymo laiku pastatyti ar rekonstruoti dauguma dvarui priklausiusių statinių miestelyje. XIX amžiuje dvare, prie Riešės upelio, yra veikusi popieriaus dirbtuvė.1924 metais valstybės nusavinto dvaro bazėje įkurta žemesnioji žemės ūkio mokykla, rengusi apylinkių ūkininkus. Dviaukščiame rūmų korpuse įkurtos auditorijos, aktų salė, direktoriaus kabinetas ir raštinė.1940 metais okupacinės valdžios nurodymu mokykla uždaryta. Vietoje jos tais pat metais įkurta mechanizacijos mokykla, vėliau reorganizuota į žemės ūkio technikumą.  Nuo 2004 iki 2007 metų Veprių dvaro teritorijoje veikė Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos Veprių profesinio mokymo skyrius. Šiuo metu buvusios mokyklos pastatai nebenaudojami.Šiuo metu dvaro pastatų ansamblį sudaro keletas XIX amžiaus – XX amžiaus pradžios rezidencinių ir ūkinių statinių, su nedideliais pakeitimais išlikusių iki šių dienų. Daugelis jų šiuo metu yra gyvenamieji namai. Ansamblį sudaro dviaukštė mūrinė spirito varykla, medinis ir mūrinis kumetynai bei vadinamasis „kolonų pastatas“ – dvaro rūmai. Išlikę dvaro rūmai yra iš raudonų plytų statytas baltai tinkuotas santūrių klasicistinių formų stačiakampio formos dviaukštis pastatas, papuoštas keturių kolonų portiku su ornamentuotu frontonu.  Tradiciškai laikoma, kad iki šiol išlikę dvaro rūmai statyti XIX-XX amžiuje sandūroje Adomo Pliaterio kaip senųjų rūmų priestatas.Šiuo metu dvaro rūmai priklauso Valstybės turto fondui, o jų būklė nuolat prastėja.Buvusi Veprių dvaro sodyba užima 10,3 ha plotą iš kurių 5 ha sudaro parkas.Tarpukariu ilgamečio mokyklos direktoriaus Vlado Paštuko ir jo žmonos iniciatyva parkas išpuoselėtas, įrengti rožynai, gėlynai, prižiūrimi takai, įrengta valčių prieplauka. Parke tarp dvaro rūmų ir ežero augo daugiakamienis kaštonas, laikytas vienu storiausių Europoje.

VĖŽAIČIŲ DVARAS

vėžaičių-1vėžaičių-2vėžaičių

Vėžaičių dvaras buvo Vėžaičiuose.Minimas nuo 1567 metų. Dvaras priklausė Volmerams. Volmerių dinastija Vėžaičių dvarą išlaikė iki XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio vidurio.Dabartinė parko teritorija dažniausiai naudojama rengiant įvairius kultūrinius renginius.

VIDIŠKIŲ DVARAS

vidiškių 

Dvaras minimas XVIII amžiaus antroje pusėje. Jis priklausė N. Ragožai. 1807 metais dvarą valdė grafas Liudvikas Pliateris. XIX amžiuje apie antrą dešimtmetį dvarą įsigijo Jonas Kaminskis, vėliau Ignotas Kaminskis.Dvare buvo XIX ūkinių ir gyvenamų pastatų: vienaukščiai mediniai klasicistinio stiliaus bruožų turintys dvaro rūmai, 6 dvaro darbininkų gyvenamieji namai, malūnas, pirtis, daržinė, 5 tvartai, kluonas, kalvė, svirnas, ledainė. 1912-1913 metais dvaras atitenka Aristarchui Pimenovui, Jis 1915 metais dvarą palieka savo seseriai Elenai Dorochovai  1924 metais dvarą pradeda valdyti Joahimas Dorochovas. Valdė jis iki 1939metų. 1940 metais dvaras nacionalizuotas. Čia buvo įsikūrusios apylinkės tarybos raštinė, kultūros namai, biblioteka, telefonų stotis.Vidiškių dvaro parkas įkurtas XIX amžiuje.Parkas yra išsidėstęs pietiniame Varnio ežero pakrantės šlaite. Dvaro parkas terasomis leidžiasi ežero link. Nuo apžvalgos aikštelių atsiveria vis naujos panoramos. Šiuo metu dvaras privatus, restauruotas.

VILA “LINKSMA”

Vila linksma-1vila linksma

Vila “Linksma” pastatyta XX amžiaus pradžioje kaip reprezentacinis kurorto pastatas. Vila-Dvaras pastatytas XIX amžiaus pabaigoje. Buvę Vilos-Dvaro  savininkai Kiersnovskių giminė. Jie valdė iki antrojo pasaulinio karo. 

VILEIKIŲ DVARAS

vileikiai

Vileikių dvaras priklausė Bartkevičiams. 1940 metais priklausė Deveikiai. Kaimo pietrytinėje dalyje yra akmuo su dubeniu.Šiuo metu dvarą prižiūri Všį “Dvarų kultūros centras”.

VILKAVIŠKIO DVARAS

vilkaviškiovilkaviškio-1

Vilkaviškio  dvaras yra Vilkaviškio mieste.Dvaras įkurtas 1744 – 1776 metais yra Oginskių valdomas Vilkaviškio dvaras.Vėliau dvarą su 80 hektarų iš valstybės nupirko kunigas P.Karalius. Po to jame įsikūrė Vilkaviškio vyskupijos kurija.Dvaras likviduotas 1940 metais.Po karo jame įsikūrė Vilkaviškio tarybinio ūkio administracija.Iš išlikusių dvaro sodybos pastatų architektūrinę vertę turi  buvęs centrinių dvaro rūmų  pastatas.  Šiuo metu įrengti  butai gyventojams. Pastato fizinė būklė patenkinama.

VILKĖNŲ DVARAS

vilkėnųvilkėnų-2

1820 metais įkurtas Vilkėno dvaras. 1843 metais grafo P. Pliaterio iniciatyva užtvenkta Švėkšnalė, pastatytas vandens malūnas. 1879 metais kapinės aptvertos mūro siena ir pastatyti akmeniniai vartai. 1891 metais potvynio vandeniui pralaužus užtvanką, restauruotas malūnas.1936 metais malūne pastatytas dizelinis motoras, kuris buvo naudojamas pritrūkus vandens. 1946 metais dvare buvo įsteigti Švėkšnos vaikų namai. 1958 metais buvęs dvaro arklidės pastatas rekonstruotas ir pritaikytas mokyklai. 1959 metais Švėkšnos vaikų namai perorganizuoti į Švėkšnos internatinę mokyklą. 1964 metais malūnas nustojo veikti. 1967 metais Švėkšnos mokykla-internatas buvo perorganizuotas į Švėkšnos sanatorinę mokyklą-internatą, pastatytas keturaukštis vaikų gyvenamasis pastatas.1978 metais malūną nupirko Klaipėdos mėsos kombinatas, paruoštas rekonstrukcijos projektas. 1979 metais pastatytas naujas mokyklos pastatas.1993 metais rūmai ir parkas grąžinti Platerių paveldėtojai Platerienei Laimei Felicijai. 1995 metais po malūno kapitalinio remonto jame įrengtas viešbutis ir restoranas.

VILKIŠKIŲ DVARAS

vilkyškių-1

1628metais įkurtas Vilkyškių dvaras.Miestelis smarkiai nukentėjo Prūsijos-Švedijos karo metu. 1678–1679 metais juos užplūdo švedų kariuomenė. 1700 metais per bado ir maro epidemiją Vilkyškiai ir apylinkės smarkiai ištuštėjo. 1718 metais be šeimininkų likusios sodybos pradėtos dalinti vokiečių kolonistams, ypač nuo Zalcburgo. 1757 metais, vykstant Septynerių metų karui, Vilkyškiuose kelias savaites siautėjo rusų kazokai.

vilkyškių-2

VILA MENDOZA/ BEZDONIŲ DVARAS

bezdonių-1

Dvidešimt minučių nuo Vilniaus nutolę yra  Arvydų-Bezdonių dvaras.Dvaras stovi prie Bezdonių. Rūmai eklektiško stiliaus, su vyraujančiais klasicizmo elementais, belvederio tipo bokštu.Dvaras įkurtas XVI amžiuje. 1609 metais atiteko jėzuitams. Dvaro rūmai pastatyti XIX amžiuje, dabartinį pavidalą įgijo apie 1900 metus. Sovietmečiu dvaras nuniokotas. Viduje vyrauja Viduržemio jūros regiono stilius.Arvydų-Bezdonių dvaras turi ilgą ir permainingą savo istorijos vagą.2002 metais dvaras buvo privatizuotas ir restauruotas.Ne kartą degę, griuvę rūmai, tarsi feniksas, vėl prisikėlė visame savo gražume bei ištaigingume.

VINKŠNUPIŲ DVARAS

vinkšnupių

Dar išlikusios senos totorių kapinės. Tarpukario Lietuvos laikais šios žemės jau priklausė Gavrilkevičiams. Kurie čia pasistatė raudonų plytų dvarelį su arkadiniu portiku ir balkonu.

VINGIŲ DVARAS

vingių

Dvaras pastatytas apie XVI amžių.Buvę dvaro savininkai:Radvilos 1522-1593 metais, Jėzuitų akademija 1593-1774 metais, J.I.Masalskis ir Vilniaus vyskupija 1774-1799 metais, P.Zubovas 1799-1801metais, generalgubernatorius 1801-1918metais, nuo 1919 metų VU Botanikos sodas.Išlikę oficina, arklidė, dvaro teritoriją juosianti mūro tvora. Įsikūręs VU Botanikos sodo Augalų geografijos ir sistematikos skyrius.

VYŽUONŲ DVARAS

vyžuonų

Vyžuonų dvaras yra  Utenos rajone, Vyžuonose. Išlikę tik pagalbiniai dvaro statiniai: klojimai, sandėliai, kumetynas, tvartas, spiritinė, kalvė.Pirmasis dvaro valdytojas buvo Kristinas Astikas. Dvarą, kaip ir Vyžuonas, ilgokai valdė Kristino palikuonys – Radvilos. 1599 metais Kristupo Radvilos Perkūno testamentu dvarą paveldėjo jauniausias sūnus Kristupas Radvila Jaunasis. Dvaras keitė savininkus – valdė Tiškevičiai, Puslovskis, Eduardas Čapskis. Paskutinis dvarą 1904-1940 metais valdė Vyžuonų klebonas Aleksandras Mileika.

VYŽULĖNŲ DVARAS

Vyžulėnų

Dvaras stovi mažame Vyžulėnų kaime. Jis buvo pastatytas XX amžiuje ir priklausė garsiam Vilniaus advokatui Bronislavui Vrublevskiui. Pokario metais dvare įkurta Vyžulionių TBC sanatorija, vėliau – tuberkuliozės ligoninė. 

VYŽUONĖLIŲ DVARAS

vyžuonėliųvyžuonėlių-1

Vyžuonėlių dvaras įsikūrė XIX amžiuje. Dvaras yra kelio Utena-Vyžuonos dešinėje pusėje. 1879 metais dvaras už karinius nuopelnus dovanotos Rusijos karininkui Vladimirui Nikolajevičiui Veriovkinui. Vėliau dvaras atiteko jo sūnui Piotrui Veriovkinui.  1789 metais Vyžuonėles valdė kunigas Druckis-Liubeckis, prieš kurį valstiečiai maištavę. Lietuvos nepriklausomybės laikais P. Veriovkinas valdė jam paliktą apkarpytą žemę, gerai ūkininkavo, laikė daug galvijų, pieną pristatinėjo į Utenos pieninę prie kurios statymo buvo prisidėjęs. Veriovkinai turėjo gerą biblioteką, daug paveikslų, salone kabėjo Vyčio paveikslas.Iki šiol išlikę statinių, medinis, rusiškai ornamentuotas gyvenamasis pastatas, karietinė, tvartas, du kluonai, arklidė, kumetynas.  Dvare buvo Vladimiro pastatytas paminklas arkliui – išgelbėtojui. Tai akmuo, kurį vėliau įmūrijo į pamatus netolimas kaimynas. Kol kas dvaro sodybą galima apžiūrėti tik iš išorės.Dabartinis savininkas Valdas Kutka. 

VLADIŠKIŲ DVARO RŪMAI

vladiškiųvladiškių-3

Dvaras kažkada priklausė Kierdėjams. XVII amžiaus pabaigoje perėjo į Romerių giminės rankas. Kiti Vladikiškių savininkai buvo Damašius Romeris.Po jų dvaras priklausė D. Romerio sesers Helenos sūnui Aleksandrui Juozapui Jonui Romeriui apie 1784-1861metus. Po jo mirties dvaro savininku tapo sūnus Boleslovas Romeris. Dėl šeimyninių konfliktų B. Romeris sūnui Stanislovui nepaliko dvaro, bet 1914 metais ir dvarą, ir 880 dešimtinių žemės pardavė Bronislovui Romeriui . Kiek anksčiau Vladikiškių dvaras buvo užstatytas Vilniaus žemės bankui už Boleslovo ir jo žmonos Elžbietos skolas, todėl Bronislovas, įsigydamas dvarą, perėmė ir įsipareigojimus bankui. Tačiau jam beveik neteko dvare šeimininkauti, nes tais pačiais metais jis buvo paimtas į kariuomenę ir ilgą laiką buvo manoma, kad žuvo Rusijoje, nepalikdamas jokio įpėdinio.Remdamasis 1922 metų žemės reformos įstatymu iš buvusių 330 ha Vladikiškių dvaro žemių 250 ha buvo skirta išdalinti į 20 atskirų sklypų. Pagal įstatymą neliečiama 80 ha žemės norma palikta savininkui, tiksliau 70,52 ha. Kadangi dvaro padalijimo metu savininko B. Romerio Lietuvoje nebuvo, nutarta dvaro sodybą palikti valdžios žinioje, kol savininkas atsiras. 1923 metais Lijono dvaro savininkė Kamilė Romerytė pristatė B. Romerio įgaliojimą valdyti Vladikiškių dvarą ir pagal perdavimo aktą jį perėmė. Tuo metu dvaro sodyboje stovėjo 3 gyvenamieji ir 7 ūkiniai pastatai. Be to, akte minimas sodas, kuriame augo 1961 vienetų vaismedžių. 1926 metais  K. Romerytė Vladikiškių dvarą už 83 tūkstančius litų parduoda Vladislovui  ir Pranui  Chatkevičiams .Taigi Romerių giminė, Vladikiškių dvarą valdžiusi apie 250 metų, neteko šios nuosavybės. 1934 metais dvarą nusipirko Zigmas Šimašius. 1940 metais  buvo nusavinta sovietų sajungos. 1941 metais 7 asmenų Šimašių šeima buvo ištremta. Z. Šimašius nuo šeimos atskirtas ir išvežtas į Archangelsko sritį, kur 1942 metais mirė. Grįžusi iš tremties dvaro gyvenamąjį pastatą ir žemę atsiėmė Z. Šimašiaus duktė Teresė Šimašiūtė.Iki mūsų dienų išliko gyvenamasis namas, dalis namo apkalta lentomis, kita dalis – mūrinė, mūrinis tvartas ir svirnas, taip pat dalis parko ir tvenkinys.

vladiškių koplyčia

ZACYŠIAUS DVARAS

zacyšiaus-2

Dvaro sodyba statyta XIX-XX amžiuje. Dvaras priklausė Korevų giminei iki antrojo pasaulinio karo.Po karo “Kauno audiniams”, vėliau “Kauno energijai”.Dvaras turi naujus savininkus. Savininkai planuoja rekonstruoti.

ZYPLIŲ DVARAS

zypliųzyplių-1

1845-1855 metais pastatyti dvaro rūmai. Dvaro sodyba išsidėsčiusi 2 km nuo miestelio centro. Važiuojant Kauno-Šakių plentu, pažvelgus į pietus, horizonte matomas truputį iškilęs aukštų medžių gojelis yra Zyplių parkas. Į dvaro apsauginę zoną įeina Siesarties upelio vaga su besikeičiančiu krantų reljefu. Nuo Kaunas–Šakiai kelio dvaro link veda gražiai susiformavusi įvairių medžių alėja. Šalia eina tarptautinis turizmo dviračių takas.Šiek tiek istorijos:už nuopelnus armijai padovanotas Zyplių dvaras kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui. Kunigaikščiui 1813 metais mirus, žemės atiteko seseriai Teresei Tiškevičienei, kuriai jos visai nerūpėjo. Tuo metu ji gyveno Paryžiuje ir jų net nematė, tačiau pritrūkus pinigų, pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiui. Dabar šios žemės vadinasi Senaisiais Zypliais. O naujasis savininkas pasistatė naują dvarą. Jį pavadino Naujaisiais Zypliais. Netrukus J. Bartkovkis mirė. Dvarą paveldėjo jo dukterėčia. Po kurio laiko jo savininkai dar kartą pasikeitė ir galiausiai dvarą nusipirko grafas Tomas Potockis. XIX amžiaus pabaigoje visi mediniai dvaro pastatai sudegė. Vietoj jų buvo pastatyti mūriniai: rūmai, virtuvė, dvi oficinės, svirnas, tvartas, arklidė, karvidė, šunidė, kumetynas, ratinė. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios jį valdė Potockienė.1919 metais, kraštą užėmus Lenkijos kariuomenei, į Zyplių dvarą buvo perkelta Seinų kunigų seminarija. Vėliau dvaro rūmuose buvo įkurta žemės ūkio mokykla, karo ligoninė, kolūkio kontora, kol galiausiai jis buvo visiškai apleistas.Dvaro tvarkymo ir atstatymo darbai buvo pradėti šio dešimtmečio pradžioje. Šiuo metu jis tapo menininkų traukos centru. Jame veikia tautodailininkų draugija, vyksta plenerai, koncertai, spektakliai. Dvaro pastatuose įrengtos galerijos, keramikos dirbtuvės, klavė.Dvaras įsikūręs parke, kuris yra vienas didžiausių ir vertingiausių Lietuvoje. Jame auga gan reti medžiai: paprastieji ir raudonieji ąžuolai, platanalapis ir sidarbinis klevas, baltosios ir balzaminės tuopos. Parko įžymybė – senasis 360 metų skaičiuojantis ąžuolas.

ZUBOVŲ RŪMAI

zubovozubovo parkas

Didesnė dalis rūmų pastatų buvo statyti po 1765 metais, kai Šiaulių ekonomijos administratoriumi paskirtas Antanas Tyzenhauzas. Naujai suprojektuotas dvaro sodybos išplanavimas buvo parengtas, kaip ir pats miestas klasicizmo stiliuje stačiakampio struktūra, o beveik visa Joniškio gatvė buvo nugriauta.1786 – 1789 metais  dviaukštė mūrinė ekonomijos administratoriaus rezidencija jau stovi. Greta jos, abipus žiedo karietoms privažiuoti, dar nebaigti du dviaukščiai mūriniai gyvenamieji pastatai. Tiesa, 1780 metais Antanas Tyzenhauzas, bankrutavus jo įsteigtoms manufaktūroms, apkaltintas valstybės lėšų švaistymu, buvo pašalintas iš pareigų, todėl, matyt, jam šiuose rūmuose apsistoti nebeteko.Šalia rūmų buvo įrengtas stačiakampio plano parkas su vaismedžių sodu šiaurės vakarų pusėje. Ant rytinės dvaro ir miesto ribos dvaro žemėje pastatyti akmeniniai tvartai, namai dvaro tarnautojams ir darbininkams, arklidės su žirgų maniežu ir kiti ūkiniai pastatai. Sklypuose tarp dvaro ir turgaus aikštės buvo statomi namai amatininkams, o naujai nutiestoje Mintaujos  gatvėje jau 1783 metais stovėjo 26 mūriniai, 32 mediniai su fasadine mūro siena ir 6 mediniai namai. Šia gatve ėjo ir pietvakarinė dvaro riba, iki jos nuo dvaro rūmų vedė dabartinė Kaštonų alėja, kuri taip pat baigėsi klasikinio stiliaus vartais.1795 metais Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją su centriniu dvaru atidavė savo favoritui, vienam iš Respublikos padalijimo iniciatorių Platonui Zubovui. Platonui Zubovui mirus Šiaulių ekonomiją kurį laiką valdė jo brolis Valerijonas bei šio vaikai Aleksandras ir Platonas Zubovai, tačiau rūmuose jie negyveno. 1827 metais po teismų Šiaulių, Joniškio ir kitus dvarus Lietuvoje paveldėjo Platono Zubovo brolis,  Dmitrijus Zubovas. Vėliau dvarus valdė Nikolajus Zubovas 1832–1898 metais, jo sūnus Vladimiras Zubovas 1862–1933 metais.Didždvario vasaros rezidenciją pradėjo statyti Dmitrijus Zubovas, nes senieji rūmai nebetiko nuolatiniam gyvenimui. Žiemą Zubovai gyveno Ginkūnų ir kituose dvaruose.Zubovų nuo dvaro valdos atrėžtame ir dovanotame sklype, iš jų plytinėse Gubernijoje ir Aleksandrijoje pagamintų plytų 1898 metais pastatytame pastate įsikūrė mergaičių gimnazija.Buvo rekonstruotas ir Didždvario parkas, kuris per visą XX amžių buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. 1837–1845 metais parkas užėmė 8 dešimtines žemės. Miestiečiams buvo leidžiama laisvai pasivaikščioti po parką. 1921 metais 3,6 ha parkas ir Kaštonų alėja oficialiai padovanoti Šiaulių miesto savivaldybei. 1930 metais prie parko prijungtas dar vienas 7260 m² žemės sklypas, kuriame įrengti 2 teniso kortai, vaikų žaidimo aikštelės ir vasaros teatras.Zubovams nustojus Didždvaryje gyventi, pastatai buvo rekonstruoti ir pritaikyti įstaigoms. 1923 metais dvaro pastatuose buvo įsteigtas Aušros muziejus. 1926 metais, tiesiant toliau Aušros alėją, nugriauti nebenaudojami Ekonomijos rūmai, o 1934 metais ir dvaro vartai.Šiuo metu čia veikia Šiaulių universiteto Menų fakultetas.

ŽAGARĖS DVARAS

žagarės-1žagarės-3žagarės-7

Žagarės apylinkės minimos Livonijos kronikose, kai čia buvusią Raktuvės pilį užėmė kryžiuočiai. 1495 metais Žagarės dvarą valdė broliai Syrevičiai, V.Šemetienė . XVII amžiuje greta Senosios Žagarės kairiajame Švėtės krante, dešiniajame krante išaugo Naujoji Žagarė. 1793 metais Jekaterina II dvarą padovanojo savo favoritui kunigaikščiui Platonui Zubovui. Po jo vienintelės dukters Aleksandros mirties dvaras perėjo Platono Zubovo broliui grafui Dmitrijui Zubovui ir brolio Nikolajaus sūnums – Platonui ir Valerijonui Zubovams. Po tarpusavio dalybų 1825 metais Žagarės dvaras atiteko Platonui Zubovui, kuris 1857 metais dvarą pardavė Dmitrijui Naryškinui. Dvarą paveldėjus broliui Georgui Naryškinui buvo pastatyti puikūs dvaro rūmai, modernūs ūkiniai pastatai, atnaujintas parkas. Šiandieninis Žagarės dvaro ansamblis, į kurį įeina reprezentaciniai rūmai, apsupti nepaprastai originalaus ir gražaus parko, daugybe pagalbinių bei ūkinių pastatų, statytas XIX amžiuje Dvaro savininkai Naryškinai daugiausia gyveno Anglijoje, o į Žagarės dvarą atvažiuodavo tik vasarą. 1836 metais valdant Zubovams, rūmai buvo tašytų rąstų su šiaudiniu stogu, o 1865 metais dvaro pastatų įkainojimo akte minimi jau mūriniai dviejų aukštų su dviem flygeliais ponų namai bei didelis vaisių sodas. Reprezentacinės patalpos buvo parketo grindimis, kurio fragmentų yra išlikę iki šiandien, o kitur buvo medinės grindys. Rūmai statyti klasicistiniu stiliumi, pasižymėjo prabanga ir puošnumu. Jie labai gerai įkomponuoti į parką. Kiti statiniai izoliuoti nuo rūmų ir sudaro atskirą visumą. Parkas vienintelis tokio tipo lanšaftinis parkas, užsodintas lygumoje ir be vandens telkinių. Yra vėjo malūnas, statytas XIX amžiaus pradžioje. Po 1945 metais čia įkurta Žagarės vidurinė mokykla, žirgynas. Išlikę XIX amžiaus rusų grafo Naryškino statyti rūmai.Išlikusios XIX amžiaus arklidės, vežiminė.

žagarės žirgynasžagarės-4žagarės-5

ŽEIMIŲ DVARAS

žeimiųžeimių-63

Žeimių dvaras  vėlyvojo klasicizmo architektūros paminklas Žeimių dvaras Jonavos rajone  Žeimių miestelyje. Prie dvaro yra išlikęs parkas, kuriame yra apie 20 rūšių augalų.1387 metais Jogaila Žeimių dvarą užrašė Skirgailai. Vėliau dvaras atiteko Zavišoms. XVII amžiuje dvaras atiteko Medekšoms. 1676–1690 metais D. Medekša pastatė centrinius dvaro rūmus. 1780 metais dvaras atiteko Kosakovskiams.Jaroslavui Kosakovskiui mirus, žmonai ir nepilnamečiams vaikams buvo paskirta globa, o Žeimiai vis dar liko mažai naudojami. Rūmai buvo atnaujinti, o senasis parkas sutvarkytas ir išplėstas. Po 1907 metų, kai Jaroslavo duktė Marija Uršulė 1884–1933 metais ištekėjo už pusbrolio Zigmanto Kosakovskio 1875–1941 metais, kraičio gaudama Žeimių dvarą, kuriame ir apsigyveno 1909 metais po minėtų atnaujinimo darbų. Kosakovskių valdomas dvaras išliko iki 1940 metų sovietizacijos. Atnaujinti klasicistiniai rūmai įgijo naujų bruožų. Ypač rūmų antros pusės išvaizdą pakeitė įmantri terasa, pakylėta iki antro aukšto, juosiama baliustrados. Perstatytos ir vidaus patalpos bei krosnys. Patalpos padidintos, įvesta kanalizacija. Be to, įrengtas medžioklės trofėjais ir tematika dekoruotas Zigmanto Kosakovskio kabinetas. Buvo ir nemaža biblioteka apie 4 000 tomų, kai kurie paveldėti dar iš vyskupo ir generolo rinkinių, dailininkų darbų, asmeniškų antikvarinių daiktų, bet ne itin gausiai – daugiau kopijų, nes dauguma Kosakovskių giminės vertybių liko sukauptos minėtame Martyniškių dvare.Nuo rūmų kairiojo galo maždaug tolygiais atstumais pastatytos dvi oficinos, tarsi lygiagrečiai abiem parteriams. R. Aftanazio nuomone, šios oficinos senesnės už pačius rūmus, o tarpe jų galėjęs būti senasis įvažiavimas į dvarą. 1907 metais priešakinė oficina perstatyta į svirną, paaukštinus pusaukščiu, su aukštu keturšlaičiu skarda dengtu stogu. Panaši į pirmąją iki perstatymo turėjusi būti tolimesnioji oficina, tik į vejos pusę turėjusi mūrinių kolonų prieangį; ši oficina išdeginta per Pirmąjį pasaulinį karą. Kaip rūmų išilginės ašies tęsinys stovėjo abiejų oficinų medinė kvadratinė ledainė su mažesniu antstatu, gontų stogelio piramide ir smaile.Žeimių kompozicijos ašimi iš miestelio link rūmų vedė 500 metrų labai sena liepų alėja, dabar jau tik keliais egzemplioriais išlikusi. Jos tęsinyje už kryžkelės stovi klasicistinė mūrinė koplyčia, pastatyta generolo Juozapo Kosakovskio sėkmingam sugrįžimui iš Napoleono žygio į Maskvą atminti.Nuo kryžkelės į parką vedantis įvažiavimas buvo su mūriniais keturių stulpų vartais. Prie jų sueidavo parko tvora su vaismedžių sodą ribojusia ligustrų gyvatvore bei pavienėmis eglėmis. Parkas buvo atnaujintas 1907 metais. Abipus alėjos augo ir labai senų gluosnių grupelės. Alėja baigėsi priešais rūmus plytintį didelį vejos parterį. Vejos viduryje buvo stačiakampis įgilinimas, kurio briaunose pasodinti ligustrų, o kertėse – alyvų krūmai. Kitapus rūmų taip pat įrengta veja, tik žymiai mažesnė. Abipus rūmų pasodintos grupelės dekoratyvinių krūmų.Be pagrindinės ašinės liepų alėjos, į parką vedė dar viena, atsišakojanti iš Žeimių–Jonavos vieškelio. Jos įvažiavimas buvo į dešinę nuo priekinio parterio, šalia parke augusio tankių liepų kvadrato. Ten buvo žymu mįslingas jau neatmenamos kilmės pilkapis ir pylimai. Dešiniajame parko pakraštyje plytėjo vaismedžių sodas. Parke vyravo liepos, klevai, kaštonai, robinijos, pušys ir kėniai, mažiau kitų rūšių. Nuo šiaurės rytų vaismedžių sodą dengė kėnių eilė. Pietryčių kampe iškasta nedidelė kūdra.1940 metais dvaras nacionalizuotas. Po Antrojo pasaulinio karo čia įrengti butai, biblioteka. 1959–1965 metais Žeimių dvare veikė žemės ūkio technikumas, vėliau įrengtas moksleivių bendrabutis.Dvaras privatizuotas. Atkuriamas privačiomis, taip pat viešomis lėšomis. Dvare ir jo prieigose vyksta edukaciniai, kultūriniai renginiai. Dvaro rūmai restauruojami.

žeimių-4žeimių-5žeimių-3

ŽEMAITKIEMIO DVARAS

žemaitkiemiožemaitkiemio-4žemaitkiemio-1

Žemaitkiemio dvaras stovi Nevėžio dešiniajame krante, apie 2 km į pietvakarius nuo Babtų. Dvarą prie Babtyno kaimo XVI amžiuje įkūrė Šiukštos. Vėliau dvaras priklausė Andriui Vilimavičiui ir Jokūbui Sauginavičiui. Nuo 1697 metų visą šimtmetį dvarą valdė Prozorai. Iki jų valdymo pirmieji dvaro rūmai ir kiti pastatai buvo mediniai, laikui bėgant ne kartą rekonstruoti ir perstatyti. Valdant Prozorams, maždaug nuo 1730 metais, prasidėjo mūrinių statinių epocha. Rūmai buvo didingi, su dviejų aukštų frontonu, balkonais antrame aukšte, 28 kambariais ir gynybiniu bokštu. 1797 metais Babtyną parduotas Burhardui fon Korfui. Netrukus dvarą įsigijo kunigaikščiai Giedraičiai, valdę jį iki 1830 metų. Iki Pirmojo pasaulinio karo dvare šeimininkavo grafai Benediktas ir Vanda Tiškevičiai. Pokaryje Babtyne buvo kolūkio apylinkės kontora, daugiabutis namas. 1999 metais dvarą atkurti ėmėsi M.Šventoraitis. M. Šventoraitis ėmėsi atkurti Babtyno dvarą kaip miesto meno ir kultūros centrą provincijoje. Atkuriami ne tik statiniai, bet ir želdiniai, gėlynai, medžių alėja, dvaro teritorijos kampus ženklinę koplytstulpiai. Verslininkas turi sukaupęs retų eksponatų, ypač įdomi motociklų kolekcija.

žemaitkiemio-3žemaitkiemio-2

ŽIEŽMARIŲ DVARAS

žiežmariųžiežmarių sinagoga

1841metais dvarą nusipirko grafas Benediktas Tiškevičius. Grafo Benedikto Tiškevičiaus dvaras šalia Žiežmarių miestelio pastatytas 1858 metais.Taip pat buvo pastatytas dvaro malūnas, įveistas parkas, iškastas kanalas, kūdros, įrengti tvenkiniai, sustiprinti pylimai. Žiežmarių dvaras glaudžiai siejosi su miestelio gyvenimu. Jis lėmė pastarojo augimą, ūkinę veiklą. Dvaro teritorija užima 2,3 ha plotą.XVII amžiaus pradžioje susiformavęs miestelio centras beveik nepakitęs išliko iki mūsų dienų. Pagrindinių kelių susikirtimo sankryžos šiaurės rytų kampe buvo suformuota kvadratinė turgaus aikštė. Visą pietinę jos kraštinę užėmė bažnyčios sklypas. Aikštės viduryje buvo įkurdinta miestelio rotušė. Aplink aikštę ir prie pagrindinių gatvių susispietė miestiečių, amatininkų ir pirklių namai. Visas šis urbanistinis audinys išliko iki mūsų dienų,todėl Žiežmarių centras nuo 1973 metais saugomas valstybės, kaip urbanistikos paminklas. Šiuo metu yra išlikę du pastatai, priklausę dvaro statiniams. Klasicizmo stiliaus vieno aukšto, tinkuoto mūro gyvenamasis pastatas su keturių kolonų portiku. Iš kitų dvaro pastatų išlikęs vienas ūkinis pastatas, taip pat parkas.

žiežmarių-1žiežmarių-2

About Arunas7

Geras mano blogas...
This entry was posted in Ištrinnimas. Bookmark the permalink.

1 komentaras

  1. Loreta sako:

    Nuostabus, puikus Jūsų blogas, bet… skaityti beveik neįmanoma. Kaip turinti šiokios tokios patiriteis, pakomentuosiu, gal sutiksite su manimi:) Fonas “kalnai” apačoje tamsus, – čia teksto išvis nesimato, o virčuje margas – žydras dangus su baltais debesimis – skaitant mirga akyse, plius margumo teksui suteikia teksto pabraukimas ir šiek tiek pasviręs šriftas. Kaip blogo skaitytoja ir šiaip gero linkintis žmogus patarčiau: ramų foną, aiškias raides, tiesias, be pabraukimo:) Sėkmės!

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s